Krūtinės skausmas – tai skausmas ar diskomfortas krūtinės srityje, kuris gali plisti į rankas, kaklą ar žandikaulį. Jis gali būti aštrus ar bukas, pasireikšti spaudimo ar maudimo pojūčiu, trukti nuo kelių minučių iki ilgesnio laiko. Skausmas dažnai sustiprėja fizinio krūvio metu arba gali atsirasti ramybės būsenoje. Krūtinės skausmas gali būti jaučiamas kairėje, vidurinėje ar dešinėje krūtinės pusėje. Kadangi jis gali būti širdies priepuolio ar kitos gyvybei pavojingos būklės požymis, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kokie simptomai gali pasireikšti kartu su krūtinės skausmu?
- Spaudimo, veržimo, deginimo ar sunkumo pojūtis krūtinėje;
- Skausmas, plintantis į ranką, petį, nugarą, kaklą ar žandikaulį;
- Dusulys arba oro trūkumo pojūtis;
- Šaltas prakaitavimas, pykinimas ar vėmimas;
- Galvos svaigimas, silpnumas arba alpimas;
- Greitas ar nereguliarus širdies plakimas;
- Skausmas, sustiprėjantis giliai įkvepiant, kosint ar judant;
- Kosulys, karščiavimas arba šaltkrėtis;
- Rėmuo, rūgšties atpylimas ar deginimo pojūtis už krūtinkaulio;
- Krūtinės sienos jautrumas ar skausmingumas spaudžiant;
- Nerimas, baimės pojūtis arba padažnėjęs kvėpavimas.
Kada dėl krūtinės skausmo reikėtų kreiptis į gydytoją?
- Staiga atsirado stiprus, spaudžiantis, veržiantis arba neįprastas krūtinės skausmas;
- Skausmas trunka kelias minutes, kartojasi arba nepraeina ramybės būsenoje;
- Skausmas plinta į ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį;
- Kartu pasireiškia dusulys, šaltas prakaitavimas, pykinimas, stiprus silpnumas ar alpimas;
- Atsirado staigus, aštrus krūtinės skausmas, ypač kartu su dusuliu;
- Pasireiškė staigus, labai stiprus, plėšiantis skausmas krūtinėje ar nugaroje;
- Skausmą lydi kraujo atkosėjimas, ryškus kvėpavimo sutrikimas arba sąmonės praradimas.
Dažniausios krūtinės skausmo priežastys
- Vainikinių arterijų liga: dėl sumažėjusios širdies raumens kraujotakos gali atsirasti spaudžiantis ar veržiantis krūtinės skausmas, ypač fizinio krūvio metu;
- Miokardo infarktas: ūminis širdies raumens kraujotakos sutrikimas, galintis sukelti stiprų krūtinės skausmą, dusulį, prakaitavimą, pykinimą ar kitus simptomus;
- Perikarditas: širdiplėvės uždegimas, dažnai sukeliantis aštrų skausmą, kuris gali sustiprėti gulint ar giliai įkvepiant ir sumažėti pasilenkus į priekį;
- Kardiomiopatija: širdies raumens liga, kuri tam tikrais atvejais gali pasireikšti krūtinės skausmu, dusuliu ar fizinio krūvio netoleravimu;
- Aortos disekacija: gyvybei pavojinga būklė, kai įplyšta vidinis aortos sienelės sluoksnis. Gali pasireikšti staigiu, itin stipriu krūtinės ar nugaros skausmu;
- Plaučių arterijos tromboembolija: plaučių arterijos užsikimšimas trombu, galintis sukelti staigų krūtinės skausmą, dusulį, padažnėjusį širdies plakimą ar kraujo atkosėjimą;
- Pneumotoraksas: oro susikaupimas pleuros ertmėje, galintis sukelti staigų vienpusį krūtinės skausmą ir dusulį;
- Pneumonija ir pleuritas: plaučių ar pleuros uždegimas gali sukelti skausmą, sustiprėjantį kvėpuojant ar kosint, dažnai kartu pasireiškia karščiavimas ir kosulys;
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL): skrandžio turinio grįžimas į stemplę gali sukelti deginimo pojūtį ar skausmą už krūtinkaulio, ypač po valgio arba gulint;
- Stemplės spazmai ir ezofagitas: stemplės raumenų susitraukimai ar gleivinės uždegimas gali sukelti krūtinės skausmą, kartais panašų į širdinės kilmės skausmą;
- Tulžies akmenligė ir pankreatitas: viršutinės pilvo dalies skausmas kartais gali plisti į krūtinę ar nugarą;
- Juosiančioji pūslelinė: virusinė infekcija, galinti sukelti deginantį ar duriantį vienpusį krūtinės skausmą, kartais dar prieš atsirandant būdingam pūsleliniam bėrimui;
- Panikos priepuoliai: gali pasireikšti krūtinės spaudimu, širdies plakimu, dusuliu, galvos svaigimu ir stipriu nerimu. Ši priežastis svarstoma įvertinus galimas somatines ligas.
Kaip diagnozuojama krūtinės skausmo priežastis?
- Sveikatos istorija ir klinikinė apžiūra: gydytojas įvertina skausmo pobūdį, lokalizaciją, trukmę, plitimą, provokuojančius veiksnius ir lydinčius simptomus. Taip pat įvertinamas kraujospūdis, pulsas, kvėpavimo dažnis, deguonies įsotinimas ir kiti klinikiniai rodikliai;
- Elektrokardiograma (EKG): vienas svarbiausių pradinių tyrimų įtariant širdies kilmės krūtinės skausmą. Padeda nustatyti ūminės miokardo išemijos požymius ir širdies ritmo sutrikimus;
- Kraujo tyrimai: įtariant ūminį koronarinį sindromą, atliekami didelio jautrumo širdies troponino tyrimai, prireikus kartojami. Pagal klinikinę situaciją gali būti skiriami ir kiti laboratoriniai tyrimai;
- Echokardiografija: ultragarsinis širdies tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies struktūrą, susitraukimo funkciją, vožtuvus ir tam tikrus širdies ligų požymius;
- Krūtinės ląstos rentgenograma: gali padėti nustatyti pneumoniją, pneumotoraksą ir kai kuriuos kitus krūtinės ląstos organų pakitimus;
- Kompiuterinė tomografija (KT): pagal klinikines indikacijas gali būti atliekama plaučių arterijų KT angiografija, aortos KT angiografija ar kiti tyrimai;
- Koronarinių arterijų tyrimai: esant indikacijų, gali būti atliekama vainikinių arterijų KT angiografija arba invazinė koronarografija;
- Virškinimo sistemos tyrimai: įtariant stemplės ar skrandžio ligas, gali būti rekomenduojama gastroskopija, stemplės pH stebėsena ar kiti specializuoti tyrimai.
Kaip gydomas krūtinės skausmas?
- Skubus širdies ir kraujagyslių ligų gydymas – nustačius miokardo infarktą ar kitą ūminę širdies būklę, taikomas neatidėliotinas gydymas, kuris gali apimti vaistus, vainikinių arterijų intervencines procedūras ar chirurginį gydymą;
- Plaučių arterijos tromboembolijos gydymas – dažniausiai skiriami antikoaguliantai, o sunkiais atvejais gali būti taikomas trombolizinis ar intervencinis gydymas;
- Pneumotorakso gydymas – priklauso nuo jo dydžio, simptomų ir paciento būklės. Gali būti taikomas stebėjimas arba pleuros ertmės drenavimas;
- Uždegiminių ir infekcinių ligų gydymas – nustačius pneumoniją, perikarditą ar kitas uždegimines ligas, gydymas parenkamas pagal jų priežastį ir sunkumą;
- Virškinimo sistemos ligų gydymas – esant gastroezofaginio refliukso ligai, gali būti rekomenduojami mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai bei skrandžio rūgšties sekreciją mažinantys vaistai;
- Nerimo ir panikos sutrikimų gydymas – atmetus pavojingas somatines priežastis, gali būti rekomenduojama psichoterapija, kvėpavimo kontrolės metodai arba medikamentinis gydymas;
- Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimas – rekomenduojama nerūkyti, reguliariai judėti, sveikai maitintis, kontroliuoti arterinį kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje bei laikytis paskirto gydymo.