Vėmimas – tai nevalingas skrandžio turinio pašalinimas per stemplę ir burną. Tai nėra atskira liga, o simptomas, kurį gali sukelti įvairios virškinimo sistemos, infekcinės, neurologinės, metabolinės ar kitos būklės. Dažniausiai vėmimas yra trumpalaikis ir praeina savaime, tačiau dažnas ar užsitęsęs vėmimas gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, svorio mažėjimą ir kitas komplikacijas.
Kokie simptomai gali pasireikšti kartu su vėmimu?
- Pykinimas;
- Pilvo skausmas ar spazmai;
- Viduriavimas;
- Karščiavimas ir šaltkrėtis;
- Galvos skausmas;
- Galvos svaigimas;
- Silpnumas ir nuovargis;
- Apetito stoka;
- Pilvo pūtimas;
- Troškulys ir burnos džiūvimas;
- Kūno ar raumenų skausmai;
- Krūtinės skausmas arba pasunkėjęs kvėpavimas.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Vėmimas kartojasi arba nepraeina;
- Kartu su vėmimu viduriuojama ilgiau nei 24 valandas;
- Atsiranda vidutinės ar ryškios dehidratacijos požymių;
- Jaučiamas stiprus ar nuolatinis pilvo skausmas;
- Vėmimas kartojasi ir neleidžia pakankamai vartoti skysčių.
Dažniausios vėmimo priežastys
- Virškinimo trakto infekcijos: virusinės ar bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, norovirusinė infekcija ar salmoneliozė;
- Apsinuodijimas maistu: dažnai kartu pasireiškia pilvo skausmas ir viduriavimas;
- Nėštumas: pykinimas ir vėmimas dažniausiai pasireiškia ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu;
- Migrena ir neurologinės būklės: vėmimas gali pasireikšti sergant migrena, po galvos traumos ar padidėjus intrakranijiniam spaudimui;
- Vestibulinės sistemos sutrikimai: judesio liga ir kai kurios vidinės ausies ligos;
- Vaistai ir gydymas: vėmimą gali sukelti kai kurių vaistų vartojimas, chemoterapija ar kitas gydymas;
- Alkoholis ir kitos medžiagos: apsinuodijimas alkoholiu ar kitomis toksinėmis medžiagomis;
- Psichologiniai veiksniai: stiprus nerimas, emocinė įtampa ar valgymo sutrikimai;
- Kitos priežastys: stiprus skausmas, intensyvus fizinis krūvis, nemalonūs kvapai ar skoniai.
Kaip diagnozuojamas vėmimas?
- Sveikatos istorija ir apžiūra: gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Laboratoriniai tyrimai: pagal indikacijas gali būti atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, vertinami elektrolitai ir kiti rodikliai;
- Nėštumo testas: gali būti atliekamas, jei yra nėštumo tikimybė;
- Papildomi tyrimai: pagal simptomus ir įtariamą priežastį gali būti atliekama echoskopija, rentgenografija, kompiuterinė tomografija ar kiti tyrimai.
Kaip gydomas vėmimas?
- Pagrindinės priežasties gydymas – gydoma liga ar būklė, sukėlusi vėmimą;
- Skysčių ir elektrolitų atkūrimas – svarbu išvengti dehidratacijos ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimų;
- Mitybos korekcija – maistas ir skysčiai vartojami mažesniais kiekiais, atsižvelgiant į paciento būklę;
- Vaistai nuo pykinimo ir vėmimo – prireikus parenkami pagal vėmimo priežastį;
- Intraveninė skysčių terapija – gali būti reikalinga esant ryškiai dehidratacijai ar kai pacientas negali vartoti skysčių per burną.
Kokios gali būti ilgalaikio vėmimo komplikacijos?
- Dehidratacija;
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai;
- Nepakankamą mityba;
- Neplanuotas svorio mažėjimas;
- Stemplės gleivinės pažeidimas;
- Mallory–Weiss sindromas – gleivinės įplyšimas stemplės ir skrandžio jungties srityje;
- Dantų emalio pažeidimas;
- Retais atvejais – stemplės plyšimas.
