Apetito stoka

Apetito stoka – tai sumažėjęs arba išnykęs noras valgyti. Ji gali būti laikina, pavyzdžiui, sergant ūmine infekcija ar patiriant stresą, tačiau užsitęsusi apetito stoka, ypač lydima neplanuoto kūno svorio mažėjimo, gali būti įvairių virškinimo sistemos, endokrininių, lėtinių, onkologinių ar psichikos sveikatos sutrikimų požymis.

Kokie simptomai gali pasireikšti kartu su apetito stoka?

• Sumažėjęs arba visiškai išnykęs noras valgyti;
• Įprastų valgymų praleidimas;
• Sumažėjęs susidomėjimas anksčiau mėgtu maistu;
• Ankstyvas sotumo jausmas;
• Neplanuotas kūno svorio mažėjimas;
• Bendras silpnumas ar nuovargis;
• Pykinimas;
• Sumažėjęs noras valgyti kartu su kitais žmonėmis.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Nepraeina arba užsitęsia;
• Sukelia neplanuotą kūno svorio mažėjimą;
• Trukdo pakankamai valgyti ar gerti;
• Pasireiškia kartu su nuolatiniu pykinimu ar vėmimu;
• Lydima ryškaus silpnumo ar nuovargio;
• Pasireiškia kartu su pilvo skausmu, karščiavimu ar kitais neįprastais simptomais;
• Atsiranda be aiškios priežasties arba palaipsniui stiprėja.

Dažniausios apetito stokos priežastys

• Ūminės infekcijos: apetitas dažnai laikinai sumažėja sergant virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis, karščiuojant ar jaučiant bendrą negalavimą;
• Virškinimo sistemos sutrikimai: pykinimas, pilvo skausmas, refliuksas, vidurių užkietėjimas ir kiti virškinimo sistemos sutrikimai gali sumažinti norą valgyti;
• Lėtinės ligos: apetito stoka gali būti susijusi su širdies, plaučių, inkstų, kepenų, skydliaukės ir kitomis lėtinėmis ligomis;
• Psichologinės ir emocinės priežastys: stresas, nerimas, depresija ar kiti emociniai sunkumai gali reikšmingai sumažinti apetitą;
• Skausmas: ūminis ar lėtinis skausmas gali slopinti norą valgyti;
• Skonio ir uoslės pokyčiai: susilpnėjusi uoslė ar pakitęs skonio pojūtis gali sumažinti susidomėjimą maistu;
• Burnos ir dantų problemos: dantų skausmas, burnos ertmės ligos, kramtymo ar rijimo sunkumai gali trukdyti normaliai maitintis.
• Vaistai: kai kurių vaistų šalutinis poveikis gali būti sumažėjęs apetitas, pykinimas ar skonio pokyčiai.
• Pooperacinis laikotarpis: po chirurginių procedūrų apetitas kurį laiką gali būti sumažėjęs.

Kaip diagnozuojama apetito stoka?

• Laboratoriniai tyrimas: gali padėti nustatyti mažakraujystę, infekcijos ar uždegimo požymius, įvertinti kepenų, inkstų, skydliaukės funkciją ir kitus rodiklius;
• Mitybos būklės įvertinimas: vertinamas kūno svoris, jo pokyčiai ir nepakankamos mitybos rizika;
• Pilvo ultragarsinis tyrimas: gali būti atliekamas įtariant kepenų, tulžies pūslės, kasos, inkstų ar kitų pilvo organų pakitimus;
• Endoskopiniai tyrimai: gastroskopija ar kolonoskopija gali būti skiriama esant virškinimo sistemos simptomams, nepaaiškinamam kūno svorio mažėjimui ar kitiems įspėjamiesiems požymiams;
• Kiti vaizdiniai tyrimai: rentgenografija, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kiti tyrimai skiriami pagal klinikines indikacijas.

Kaip gydoma apetito stoka?

• Pagrindinės ligos gydymas – nustačius infekciją, virškinimo sistemos, endokrininę, lėtinę ar kitą ligą, gydymas nukreipiamas į pagrindinę priežastį;
• Mitybos korekcija – gali būti rekomenduojamos mažesnės, tačiau dažnesnės porcijos bei didesnės energinės ir maistinės vertės produktai;
• Vartojamų vaistų peržiūra – jei apetito sumažėjimas gali būti susijęs su vartojamu vaistu, gydytojas įvertina gydymo koregavimo galimybes;
• Mitybos specialisto konsultacija – mažėjant kūno svoriui ar esant nepakankamos mitybos rizikai gali būti sudaromas individualus mitybos planas;
• Papildoma mitybinė ar medikamentinė pagalba – esant indikacijoms gali būti skiriami specialios medicininės paskirties mitybos produktai, enterinė ar parenterinė mityba, o tam tikrais atvejais – gydytojo parinktas medikamentinis gydymas.