Depresija – tai dažnas, tačiau rimtas nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika bei sulėtėjęs mąstymas ir prislopinti judesiai. Skirtingai nei trumpalaikis liūdesys ar emocinis išgyvenimas po sudėtingų gyvenimo situacijų, depresija trunka ilgiau ir gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Negydoma liga gali sutrikdyti darbą, mokslus, santykius su artimaisiais bei padidinti savižudiškų minčių riziką. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, daugeliui žmonių pavyksta sėkmingai kontroliuoti simptomus ir susigrąžinti visavertį gyvenimą.
Depresijos rūšys:
- Endogeninė depresija: išsivysto be aiškios išorinės priežasties ir dažniausiai siejama su biologiniais bei genetiniais veiksniais;
- Egzogeninė depresija: pasireiškia kaip organizmo reakcija į stiprų stresą, psichologinę traumą ar kitus sudėtingus gyvenimo įvykius.
Rizikos veiksniai
- Ilgalaikis stresas;
- Lėtinis skausmas;
- Depresijos atvejai šeimoje;
- Psichologinės traumos;
- Onkologinės ligos;
- Cukrinis diabetas;
- Išsėtinė sklerozė;
- Epilepsija;
- Insultas;
- Alzheimerio liga;
- Parkinsono liga.
Simptomai
Emociniai simptomai
- Nuolatinė prislėgta nuotaika ar liūdesys;
- Susidomėjimo ir malonumo praradimas;
- Beviltiškumo jausmas;
- Padidėjęs dirglumas;
- Kaltės, menkavertiškumo ar beprasmybės jausmas.
Mąstymo ir elgesio simptomai
- Sutrikusi dėmesio koncentracija;
- Atminties pablogėjimas;
- Sunkumai priimant sprendimus;
- Sulėtėjęs mąstymas;
- Socialinis atsiribojimas ir sumažėjęs aktyvumas.
Fiziniai simptomai
- Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka;
- Miego sutrikimai (nemiga arba padidėjęs mieguistumas);
- Apetito pokyčiai;
- Kūno svorio didėjimas arba mažėjimas;
- Sulėtėję arba neramūs judesiai.
Sunkūs simptomai
- Pasikartojančios mintys apie mirtį;
- Savižudiškos mintys ar ketinimai.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: depresijai diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius bei įvertina psichikos būklę;
- DSM-5 diagnostiniai kriterijai: psichikos sveikatos specialistas diagnozę nustato remdamasis tarptautiniais diagnostikos kriterijais, įvertindamas simptomų skaičių, trukmę ir jų įtaką kasdieniam funkcionavimui;
- Laboratoriniai tyrimai: atliekami siekiant atmesti kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus (pvz., skydliaukės funkcijos sutrikimus, vitamino B12 ar folio rūgšties stoką, anemiją). Prireikus atliekama elektrokardiograma, ypač planuojant gydymą tam tikrais vaistais.
Gydymas
Psichoterapija
Psichoterapija – vienas pagrindinių depresijos gydymo būdų. Pokalbiai su gydytoju padeda geriau suprasti savo mintis, emocijas ir elgesį, atpažinti neigiamus mąstymo modelius bei išmokti veiksmingų būdų spręsti kasdienes problemas ir įveikti stresą. Dažniausiai taikomi psichoterapijos metodai:
- Kognityvinė elgesio terapija – padeda keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius;
- Tarpasmeninė terapija – padeda geriau suprasti, kaip santykiai su aplinkiniais ir gyvenimo įvykiai veikia emocinę savijautą;
- Elgesio aktyvinimas – skatina palaipsniui grįžti prie kasdienių veiklų, kurios gerina nuotaiką ir gyvenimo kokybę;
- Problemų sprendimo terapija – moko efektyviai spręsti stresines situacijas ir kasdienius sunkumus;
- Įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija – derina dėmesingo įsisąmoninimo praktikas su kognityvinės elgesio terapijos principais ir padeda sumažinti depresijos atkryčio riziką.
Medikamentinis gydymas
- Antidepresantai – pagrindiniai vaistai, skirti depresijai gydyti. Jie padeda atkurti smegenų cheminių medžiagų pusiausvyrą, mažina depresijos simptomus ir gerina emocinę savijautą;
- Vaistai nuo nerimo – kai kuriais atvejais trumpam laikui gali būti skiriami ryškiam nerimui, įtampai ar miego sutrikimams mažinti;
- Papildomi vaistai – jei įprastas gydymas nėra pakankamai veiksmingas, gydytojas gali skirti kitų vaistų, sustiprinančių antidepresantų poveikį;
- Individualus gydymo parinkimas – vaistai parenkami atsižvelgiant į depresijos sunkumą, simptomus, paciento amžių, gretutines ligas ir kitus vartojamus vaistus;
- Reguliarus vartojimas – gydymo poveikis dažniausiai pasireiškia po 2–6 savaičių, todėl svarbu vaistus vartoti reguliariai ir nenutraukti jų vartojimo nepasitarus su gydytoju.
Gyvenimo būdo korekcija
- Laikykitės gydytojo paskirto gydymo plano;
- Reguliariai užsiimkite fizine veikla;
- Užtikrinkite pakankamą ir kokybišką miegą;
- Venkite alkoholio, nikotino ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų;
- Mokykitės streso valdymo ir atsipalaidavimo metodų;
- Palaikykite socialinius ryšius ir bendraukite su artimaisiais;
- Prireikus dalyvaukite savitarpio pagalbos ar palaikymo grupėse.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
