Cukrinis diabetas (cukraligė) – tai yra lėtinė liga, kurios metu gliukozės kiekis kraujyje yra per didelis. Ji išsivysto, kai kasa negamina pakankamai insulino, arba kai organizmas netinkamai reaguoja į insulino poveikį. Dauguma cukrinio diabeto formų yra lėtinės. Ilgainiui nuolatinis didelis gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti sveikatos problemų (širdies ligos, nervų ir akių pažeidimai).
Cukrinio diabeto tipai:
- 2 tipo cukrinis diabetas: šio tipo cukrinio diabeto atveju jūsų organizmas negamina pakankamai insulino arba organizmo ląstelės normaliai nereaguoja į insuliną (atsparumas insulinui). Tai labiausiai paplitęs cukrinio diabeto tipas. Juo dažniausiai serga suaugusieji, tačiau gali sirgti ir vaikai.
- 1 tipo cukrinis diabetas: tai yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema dėl nežinomų priežasčių puola ir naikina insuliną gaminančias kasos ląsteles. Jis paprastai diagnozuojamas vaikams ir jauniems suaugusiesiems, tačiau gali išsivystyti bet kuriame amžiuje.
- Gestacinis diabetas (nėščiųjų cukrinis diabetas): tai įvairaus laipsnio gliukozės tolerancijos sutrikimas nustatytas nėštumo metu. Gestacinis diabetas paprastai išnyksta po nėštumo, tačiau yra didesnė rizika vėliau gyvenime susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.
- Kiti specifiniai diabeto tipai: 3c tipo cukrinis diabetas, latentinis autoimuninis suaugusiųjų cukrinis diabetas (LADA), naujagimių cukrinis diabetas, bręstančių jaunuolių diabetas.
Rizikos veiksniai
- Atsparumas insulinui. 2 tipo cukrinis diabetas dažniausiai atsiranda dėl atsparumo insulinui. Įvairaus laipsnio atsparumą insulinui lemia: nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, mityba, hormonų disbalansas, genetika ir tam tikri vaistai;
- Autoimuninės ligos. 1 tipo cukrinis diabetas ir LADA atsiranda, kai imuninė sistema atakuoja insuliną gaminančias kasos ląsteles;
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai. Nėštumo metu placenta išskiria hormonus, kurie sukelia atsparumą insulinui. Kitos su hormonais susijusios būklės, tokios kaip akromegalija ir Kušingo sindromas, taipogi gali sukelti 2 tipo cukrinį diabetą;
- Kasos pažeidimas. Dėl fizinio kasos pažeidimo - ligos, operacijos ar traumos - gali sutrikti jos gebėjimas gaminti insuliną, todėl gali išsivystyti 3c tipo cukrinis diabetas;
- Genetinės mutacijos. Tam tikros genetinės mutacijos gali sukelti MODY ir naujagimių cukrinį diabetą;
- Ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas taip pat gali sukelti 2 tipo cukrinį diabetą, įskaitant vaistus nuo ŽIV/AIDS ir kortikosteroidus.
Simptomai
- Padidėjęs troškulys (polidipsija) ir burnos džiūvimas;
- Dažnas šlapinimasis;
- Nuovargis;
- Neryškus matymas;
- Nepaaiškinamas svorio kritimas;
- Rankų ar kojų tirpimas ar dilgčiojimas;
- Lėtai gyjančios žaizdos ar įpjovimai;
- Dažnos odos arba makšties mielių infekcijos.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: cukrinį diabetą diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimininę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas nevalgius: atliekant šį testą, mažiausiai aštuonias valandas prieš tyrimą nieko nevalgykite ir negerkite, išskyrus vandenį. Kadangi maistas gali turėti didelės įtakos cukraus kiekiui kraujyje, šis testas leidžia gydytojui nustatyti bazinį cukraus kiekį kraujyje.
- Atsitiktinis gliukozės kiekio kraujyje tyrimas: šį tyrimą galite atlikti bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo to, ar buvote nevalgę.
- Glikuotas hemoglobinas (HbA1C): parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius du ar tris mėnesius.
Gydymas
- Gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas: tai yra pagrindinis veiksnys, padedantis nustatyti, kaip gerai veikia dabartinis gydymo planas. Jis kasdien, o kartais net kas valandą, suteikia informacijos, kaip valdyti cukrinį diabetą. Gliukozės kiekį kraujyje galite stebėti dažnai tikrindami gliukozės matuokliu;
- Geriamieji vaistai nuo cukrinio diabeto: padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu, bet vis dar gamina šiek tiek insulino – daugiausia žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu;
- Insulinas: kad galėtų gyventi ir valdyti cukrinį diabetą, 1 tipo cukriniu diabetu sergantys žmonės turi vartoti sintetinį insuliną. Yra kelios skirtingos sintetinio insulino rūšys. Kiekvienas jų pradeda veikti skirtingu greičiu ir organizme išlieka skirtingą laiką;
- Dieta: mitybos planavimas ir sveikos mitybos pasirinkimas yra svarbiausi diabeto valdymo aspektai, nes maistas daro didelę įtaką cukraus kiekiui kraujyje. Jeigu vartojate insuliną, angliavandenių, esančių jūsų vartojamame maiste ir gėrimuose, skaičiavimas yra svarbi valdymo dalis. Nuo suvalgytų angliavandenių kiekio priklauso, kiek insulino reikia valgio metu.
- Mankšta: fizinis aktyvumas didina jautrumą insulinui todėl reguliari mankšta yra svarbi visų cukrinių diabetu sergančių žmonių valdymo dalis.
Komplikacijos
- Hiperosmoliarinė hiperglikeminė būklė: ši komplikacija dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Ji pasireiškia, kai cukraus kiekis kraujyje ilgą laiką būna labai didelis, dėl to pasireiškia sunki dehidratacija ir sumišimas;
- Su cukriniu diabetu susijusi ketoacidozė: ši komplikacija dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu. Ji įvyksta, kai jūsų organizme nepakanka insulino. Jei organizmas neturi insulino, jis negali panaudoti gliukozės energijai gauti, todėl vietoje jos skaido riebalus. Šio proceso metu ilgainiui išsiskiria medžiagos, dėl kurių kraujas tampa rūgštus. Tai sukelia sunkų kvėpavimą, vėmimą ir sąmonės netekimą;
- Labai mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija): hipoglikemija dažniausiai pasireiškia cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, vartojantiems insuliną. Požymiai: neryškus ar dvigubas matymas, dezorientacija ir traukuliai.
Prevencija
- Dieta;
- Fizinis aktyvumas;
- Valdykite stresą;
- Ribokite alkoholio vartojimą;
- Meskite rūkyti.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
