Alzheimerio liga – tai progresuojanti neurodegeneracinė smegenų liga, pasireiškianti buvusių normalių pažinimo funkcijų pablogėjimu, sutrikdančiu kasdienę veiklą. Liga pažeidžia smegenų ląsteles, todėl laikui bėgant blogėja atmintis, mąstymas, kalba ir gebėjimas savarankiškai atlikti įprastas užduotis. Dažniausiai Alzheimerio liga diagnozuojama vyresniems nei 65 metų žmonėms, o moterys serga dažniau nei vyrai. Nors šiuo metu liga nėra išgydoma, ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali padėti sulėtinti jos progresavimą bei pagerinti gyvenimo kokybę.
Rizikos veiksniai
- Amžius (> 65 m.);
- Paveldimumas;
- Galvos smegenų trauma;
- Rūkymas;
- Širdies ir kraujagyslių ligas;
- Cukrinis diabetas;
- Dauno sindromas;
- Padidėjęs kraujospūdis;
- Padidėjęs cholesterolio kiekis;
- Nutukimas.
Simptomai
Atminties sutrikimai
Vienas ankstyviausių ir dažniausių ligos požymių – progresuojantis atminties silpnėjimas. Žmogus gali:
- Nuolat kartoti tuos pačius klausimus ar teiginius;
- Pamiršti neseniai vykusius pokalbius ar įvykius;
- Dažnai pamesti daiktus ir padėti juos netinkamose vietose;
- Pasiklysti gerai pažįstamoje aplinkoje;
- Pamiršti artimųjų vardus;
- Sunkiai rasti tinkamus žodžius pokalbio metu.
Mąstymo ir planavimo sutrikimai
Sergant Alzheimerio liga gali būti sunku:
- Priimti sprendimus;
- Planuoti veiklas;
- Atlikti užduotis pagal instrukcijas ar receptus;
- Išlaikyti dėmesį ir susikaupti.
Kalbos sutrikimai
- Sumažėjęs bendravimas;
- Netinkamų žodžių vartojimas;
- Kalbų maišymas;
- Sugrįžimas prie anksčiau dažniausiai vartotos kalbos.
Elgesio ir asmenybės pokyčiai
Sergantysis gali:
- Tapti įtaresni aplinkiniams;
- Patirti staigius nuotaikų svyravimus;
- Tapti agresyvesni nei anksčiau;
- Patirti nerimą, paranoją ar haliucinacijas;
- Prarasti pasitikėjimą savimi ar artimaisiais.
Erdvinio suvokimo sutrikimai
- Atsitrenkimas į baldus ar kitus objektus;
- Sunkumais paimant daiktus;
- Smulkiosios motorikos sutrikimai;
- Sunkumai atliekant kasdienius veiksmus.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra:alzheimerio ligaidiagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka psichologinį ir neurologinį įvertinimą;
- Laboratoriniai tyrimai: kraujo ir šlapimo tyrimai padeda atmesti kitas ligas ar būkles, kurios gali sukelti atminties ir mąstymo sutrikimus. Taipogi gali būti atliekami specifiniai biomarkerių tyrimai;
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): leidžia detaliai įvertinti smegenų struktūrą ir nustatyti Alzheimerio ligai būdingus pakitimus ar kitas galimas simptomų priežastis;
- Kompiuterinė tomografija: padeda aptikti struktūrinius smegenų pokyčius, tokius kaip insulto pasekmės, navikai ar kraujavimas;
- Pozitronų emisijos tomografija: leidžia įvertinti smegenų veiklą ir aptikti Alzheimerio ligai būdingų baltymų sankaupas.
Gydymas
Nors visiškai išgydyti Alzheimerio ligos šiuo metu neįmanoma, gydymas gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ir išsaugoti savarankiškumą.
Medikamentinis gydymas
- Cholinesterazės inhibitoriai – šie vaistai gerina nervinių ląstelių tarpusavio komunikaciją ir gali padėti sumažinti atminties bei elgesio sutrikimus.
- Memantinas – dažniausiai skiriamas vidutinio sunkumo arba pažengusiai Alzheimerio ligai gydyti. Gali būti vartojamas kartu su cholinesterazės inhibitoriais;
- Lecanemabas – naujos kartos biologinis gydymas, skiriamas intraveninėmis infuzijomis. Vaistas gali sulėtinti ligos progresavimą ankstyvose stadijose;
- Donanemabas – skiriamas intraveninėmis infuzijomis kas keturias savaites. Galimi šalutiniai poveikiai: pykinimas, vėmimas, galvos skausmas bei kvėpavimo sutrikimas.
Saugios ir palankios aplinkos kūrimas
Tinkamai pritaikyta aplinka gali padėti išsaugoti sergančiojo savarankiškumą ir sumažinti traumų riziką. Rekomenduojama:
- Raktus, piniginę, telefoną ir kitus svarbius daiktus laikyti vienoje vietoje;
- Vaistus laikyti saugiai ir naudoti dozavimo kontrolės priemones;
- Automatizuoti sąskaitų apmokėjimą;
- Naudoti telefoną su buvimo vietos nustatymo funkcija;
- Ant durų ir langų įrengti signalizacijos jutiklius;
- Laikytis pastovios dienotvarkės;
- Naudoti kalendorių ar užrašų lentą kasdieniams darbams planuoti;
- Pašalinti nereikalingus baldus, daiktų krūvas ir kilimėlius;
- Įrengti turėklus laiptinėse ir vonios kambariuose;
- Rinktis patogią, neslystančią avalynę;
- Sumažinti veidrodžių kiekį namuose;
- Užtikrinti, kad žmogus visada turėtų asmens tapatybės dokumentą arba medicininę identifikavimo apyrankę;
- Namuose laikyti šeimos nuotraukas ir kitus pažįstamus, emocinę reikšmę turinčius daiktus.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
