Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) – tai būklė, kurios metu kraujo spaudimo jėga į arterijų sieneles yra nuolat per didelė. Tai ilgainiui pažeidžia arterijas ir gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip infarktas, insultas, inkstų pažeidimas, aneurizma, metabolinis sindromas, regėjimo sutrikimas ir demencija. Beveik pusė suaugusiųjų, kurie serga hipertenzija, nejaučia jokių simptomų, todėl labai svarbu tikrintis sveikatą. Mitybos pokyčiai, fiziniai pratimai ir vaistai gali padėti išlaikyti optimalų kraujospūdį.
Kraujospūdis (AKS) – tai kraujo spaudimo arba jėgos, spaudžiančios kraujagyslių sieneles, matavimas. Jūsų kraujospūdžio rodmenis sudaro du skaičiai:
- Sistolinis kraujospūdis (viršutinis skaičius), kuriuo matuojamas spaudimas į arterijų sieneles, kai širdis susitraukia;
- Diastolinis kraujospūdis (apatinis skaičius), kurio matuojamas spaudimas į arterijų sieneles, kai širdis atsipalaiduoja.
Arterinio kraujospūdžio kategorijos
- Optimalus kraujospūdis (mažesnis negu 120 sistolinis ir mažesnis negu 80 diastolinis);
- Normalus (nuo 120 iki 129 sistolinis ir mažesnis negu 85 diastolinis);
- Padidėjęs kraujospūdis (nuo 120 iki 129 sistolinis ir maženis negu 80 diastolinis);
- I stadijos hipertenzija (nuo 130 iki 139 sistolinis ir nuo 80 iki 89 diastolinis);
- II stadijos hipertenzija (nuo 140 sistolinis ir didesni negu 90 diastolinis).
Hipertenzijos tipai
- Pirminė hipertenzija – tai hipertenzija, kurios etiologija nežinoma, padidėjęs kraujo spaudimas yra pagrindinis simptomas. Šis tipas sudaro iki 98% visų hipertenzijų;
- Antrinė hipertenzija – tai hipertenzija, kai pacientas serga organine (inkstų, endokrinine ar kt.) liga, o padidėjęs spaudimas yra vienas iš ligos simptomų.
Rizikos veiksniai
- Paveldimumas;
- Amžius (>55 metų amžius);
- Juodaodžių rasė;
- Lėtinės ligos (metabolinis sindromas, obstrukcinė miego apnėją, skydliaukės ligos);
- Antsvoris arba nutukimas;
- Nepakankamas fizinis aktyvumas;
- Druska;
- Rūkymas arba tabako gaminių vartojimas;
- Alkoholis;
- Stresas.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra – aukštam kraujospūdžiui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimininę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka apžiūrą naudojant stetoskopą;
- Kraujospūdžio matavimas – pirmą kartą tikrinant kraujospūdį, jis turėtų būti matuojamas abiejose rankose, kad būtų matyti, ar yra skirtumas. Vėliau turėtų būti matuojama ta ranka, kurios rodmenys didesni;
- Laboratoriniai tyrimai – kraujo ir šlapimo tyrimai atliekami siekiant patikrinti, ar nėra būklių, galinčių sukelti arba pabloginti aukštą kraujospūdį. Pavyzdžiui, tyrimai atliekami siekiant patikrinti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai inkstų, kepenų ir skydliaukės funkcijai patikrinti;
- Ambulatorinis stebėjimas – gali būti atliekamas ilgesnis kraujospūdžio stebėjimo, kurio metu kraujospūdis tikrinamas reguliariais intervalais per 6 arba 24 valandas;
- Elektrokardiograma (EKG) – šiuo greitu ir neskausmingu tyrimu matuojamas širdies elektrinis aktyvumas. Juo galima nustatyti, kaip greitai ar lėtai plaka širdis. Atliekant elektrokardiogramą (EKG) prie krūtinės, o kartais ir prie rankų ar kojų tvirtinami jutikliai, vadinami elektrodais;
- Echokardiograma – neinvazinio tyrimo metu garso bangomis sukuriami išsamūs plakančių širdies kraujagyslių vaizdai. Jis parodo, kaip kraujas juda širdimi ir širdies vožtuvais.
Gydymas
Aukšto kraujospūdžio gydymas apima gyvenimo būdo pokyčius ir vaistus. Gydytojas rekomenduoja gydymą atsižvelgdami į Jūsų kraujospūdžio rodmenis, aukšto kraujospūdžio priežastis ir pagrindines ligas.
Rekomenduojami gyvensenos pokyčiai
- Išlaikykite sveiką svorį;
- Valgykite sveiką maistą;
- Sumažinkite druskos kiekį;
- Reguliari fizinė veikla;
- Ribokite alkoholio vartojimą;
- Ribokite rūkymą.
Rekomenduojami vaistai nuo aukšto kraujo spaudimo
Hipertenzijai gydyti vartojamų vaistų rūšis priklauso nuo bendros jūsų sveikatos būklės ir nuo to, koks aukštas yra jūsų kraujospūdis. Aukštam kraujospūdžiui gydyti vartojami šie vaistai:
- Diuretikai – šie vaistai padeda iš organizmo pašalinti natrį ir vandenį. Jie dažnai yra pirmieji vaistai, vartojami aukštam kraujospūdžiui gydyti. Dažnas šalutinis diuretikų poveikis yra padažnėjęs šlapinimasis;
- Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai – šie vaistai blokuoja angiotenzino II hormono, kurį organizmas natūraliai naudoja kraujospūdžiui reguliuoti, gamybą. Kai vaistas blokuoja angiotenziną II, kraujagyslės nesusiaurėja;
- Angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB) – blokuoja to paties hormono prisijungimą prie receptorių kraujagyslėse. ARB veikia taip pat kaip AKF inhibitoriai, kad kraujagyslės nesusiaurėtų;
- Kalcio kanalų blokatoriai – neleidžia kalciui patekti į širdies ir kraujagyslių raumenų ląsteles, todėl kraujagyslės atsipalaiduoja;
- Beta adrenoblokatoriai. Šie vaistai mažina širdies apkrovą ir plečia kraujagysles. Tai padeda širdžiai plakti lėčiau ir mažesne jėga;
- Aldosterono antagonistai. Šie vaistai gali būti vartojami atspariai hipertenzijai gydyti. Jie blokuoja natūralios cheminės medžiagos, dėl kurios organizme gali kauptis druskos ir skysčiai, poveikį;
- Renino inhibitoriai – lėtina renino, inkstų gaminamo fermento, kuris pradeda cheminių veiksmų grandinę, didinančią kraujospūdį, gamybą;
- Vazodilatatoriai – šie vaistai stabdo arterijų sienelių raumenų susitraukimą.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
