Vidurių užkietėjimas – dažnas virškinimo sistemos sutrikimas, kai tuštinamasi rečiau nei įprastai, išmatos tampa kietos ir sunkiai pasišalina arba išlieka nepilno pasituštinimo jausmas. Vidurių užkietėjimas gali būti trumpalaikis, pavyzdžiui, pasikeitus mitybai ar dienos režimui, tačiau kai kuriais atvejais jis tampa lėtinis. Dažniausiai vidurių užkietėjimas susijęs su nepakankamu skaidulų ir skysčių vartojimu, mažu fiziniu aktyvumu ar pasikeitusiais kasdieniais įpročiais. Tačiau jį taip pat gali sukelti tam tikri vaistai, virškinimo sistemos, neurologinės, endokrininės ar kitos ligos.
Kokie yra rizikos veiksniai?
- Amžius (> 60 m.);
- Mažas fiziškas aktyvumas;
- Neurologinės ligos;
- Nepakankamas skaidulų ir skysčių vartojimas;
- Virškinimo sistemos ligos;
- Nėštumas.
Kaip atpažinti vidurių užkietėjimą?
- Tuštinamasi rečiau nei tris kartus per savaitę;
- Išmatos yra kietos, sausos ar gumuliuotos;
- Tuštinantis tenka stipriai stangintis;
- Tuštinimasis gali būti skausmingas;
- Jaučiamas nepilno pasituštinimo jausmas;
- Jaučiamas tiesiosios žarnos užsikimšimo ar kliūties pojūtis;
- Kai kuriais atvejais išmatoms pašalinti prireikia rankinių pagalbinių veiksmų;
- Gali pasireikšti pilvo skausmas ar spazmai;
- Gali varginti pilvo pūtimas ar pykinimas.
Kada dėl vidurių užkietėjimo kreiptis į gydytoją?
- Vidurių užkietėjimas atsirado staiga arba yra naujas simptomas;
- Simptomai nepraeina ar kartojasi kelias savaites;
- Vidurių užkietėjimas trukdo įprastai kasdienei veiklai;
- Tuštinantis jaučiamas stiprus skausmas;
- Išmatose arba ant tualetinio popieriaus pastebima kraujo;
- Išmatos tampa juodos;
- Be aiškios priežasties mažėja kūno svoris;
- Reikšmingai pasikeičia tuštinimosi įpročiai ar išmatų forma;
- Vargina nuolatinis ar stiprėjantis pilvo skausmas.
Kodėl užkietėja viduriai?
- Per mažas skaidulų kiekis maiste;
- Nepakankamas skysčių vartojimas;
- Fizinio aktyvumo trūkumas;
- Įprastos dienotvarkės ar mitybos pokyčiai, pavyzdžiui, kelionės;
- Įpročio ignoruoti norą tuštintis;
- Stresas;
- Didelis pieno ar sūrio kiekis mityboje;
- Tam tikri medikamentai (NVNU, antidepresantai ir kt.).
Kokios ligos gali būti susijusios su vidurių užkietėjimu?
- Dirgliosios žarnos sindromas;
- Cukrinis diabetas;
- Sulėtėjusi skydliaukės veikla;
- Parkinsono liga;
- Išsėtine sklerozė;
- Dubens dugno raumenų veiklos sutrikimas;
- Žarnyno nepraeinamumas;
- Kitais struktūriniais virškinimo trakto sutrikimas;
- Nėštumas.
Kaip diagnozuojamas vidurių užkietėjimas?
- Sveikatos istorija ir apžiūra: vidurių užkietėjimui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka pilvo fizinę apžiūrą;
- Laboratoriniai tyrimai: pagal klinikinę situaciją gali būti atliekami kraujo tyrimai, padedantys nustatyti mažakraujystę, skydliaukės funkcijos, gliukozės, elektrolitų ar kitus sutrikimus;
- Išmatų tyrimai: skiriami esant indikacijoms, pavyzdžiui, įtariant kraujavimą, uždegimą ar kitą virškinimo trakto patologiją;
- Kompiuterinę tomografiją (KT) ar magnetinio rezonanso tomografiją (MRT): gali būti atliekama, kai reikia išsamiau įvertinti pilvo ir dubens sritį arba atmesti kitus galimus sutrikimus;
- Kolonoskopiją arba sigmoidoskopiją: šių tyrimų metu apžiūrima storosios žarnos gleivinė. Prireikus galima paimti audinio mėginį arba pašalinti nustatytus polipus;
- Žarnyno tranzito tyrimus: padeda įvertinti, kaip greitai žarnyno turinys juda storąja žarna.
Kaip palengvinti vidurių užkietėjimą?
- Gerti pakankamai skysčių;
- Į mitybą įtraukti daugiau skaidulų turinčių produktų;
- Valgyti daugiau vaisių, daržovių, ankštinių ir viso grūdo produktų;
- Reguliariai judėti ir mankštintis;
- Neatidėlioti tuštinimosi, kai pajuntamas noras;
- Susikurti reguliarų tuštinimosi režimą;
- Kai kuriems žmonėms gali padėti slyvos ir sėlenos;
- Pagal indikacijas vartoti vidurius laisvinančius preparatus.
Kokias komplikacijas gali sukelti vidurių užkietėjimas?
- Hemorojus;
- Išangės įplėša;
- Išmatų sankaupą žarnyne;
- Tiesiosios žarnos iškritimas.
Kaip išvengti vidurių užkietėjimo?
- Valgykite daug skaidulų turintį ir subalansuotą maistą;
- Gerkite pakankamai skysčių;
- Reguliariai užsiimkite fizine veikla;
- Neignoruokite noro tuštintis;
- Laikykitės kuo pastovesnės dienos rutinos.
