Kraujavimas iš išangės

Kraujavimas iš išangės - tai simptomas, kai tuštinantis arba po tuštinimosi pastebimas kraujas ant tualetinio popieriaus, išmatose ar klozete. Kraujavimą gali sukelti įvairios virškinamojo trakto ligos – nuo dažnai pasitaikančių gerybinių būklių, tokių kaip hemorojus ar išangės įplėša, iki rimtesnių susirgimų, įskaitant storosios žarnos vėžį. Nors nedidelis kraujavimas dažnai būna susijęs su nepavojingomis priežastimis, svarbu nustatyti jo kilmę ir laiku parinkti tinkamą gydymą.

Kaip pasireiškia kraujavimas iš išangės?

  • Šviežias, ryškiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus;
  • Kraujo lašai klozete tuštinimosi metu arba po jo;
  • Raudonos kraujo juostelės ant išmatų paviršiaus;
  • Kraujas, susimaišęs su išmatomis;
  • Tamsiai raudonos ar juodos, deguto konsistencijos išmatos, kurios gali rodyti kraujavimą iš aukščiau esančių virškinamojo trakto dalių.

Kada dėl kraujavimo iš išangės reikėtų kreiptis į gydytoją?

  • Kraujavimas kartojasi arba tęsiasi;
  • Kraujas pastebimas ne tik ant tualetinio popieriaus, bet ir išmatose;
  • Kraujavimas pasireiškia kartu su pilvo skausmu ar tuštinimosi pokyčiais;
  • Atsiranda nepaaiškinamas svorio mažėjimas, nuovargis ar mažakraujystės požymiai;
  • Šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio ar polipų atvejų;
  • Kraujavimas atsirado pirmą kartą ir jo priežastis nežinoma.

Dažniausios kraujavimo iš išangės priežastys

  • Hemorojus: tai išangės kanalo kraujagyslių (hemoroidinių mazgų) išsiplėtimas ir slinkimas žemyn. Hemorojus gali būti vidinis (mazgai susidaro tiesiosios žarnos viduje) arba išorinis (mazgai susidaro aplink išangę). Daugeliui žmonių palengvėja gydantis namuose ir keičiant gyvenimo būdą;
  • Išangės įplėša: ti nedidelis išangės odos ar gleivinės įtrūkimas. Ji dažnai sukelia skausmą ir kraujavimą iš tiesiosios žarnos, ypač tuštinimosi metu. Ši būklė gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniau nustatoma kūdikiams ir nėštumo laikotarpiu;
  • Uždegiminė žarnų liga: dažniausiai sukelia lėtinį uždegimą žarnų gleivinėje – plonojoje ir storojoje žarnoje. Krono liga dažniausiai pažeidžia plonąją žarną, o opinis kolitas – storąją žarną. Uždegiminė žarnų liga sukelia lėtinį pilvo skausmą ir viduriavimą, o sunkiais atvejais gali sukelti kraujavimą;
  • Divertikulitas: tai divertikulo arba kelių divertikulų ūminis uždegimas su divertikulo sienelės erozija arba lokalia nekroze, dėl to divertikulo sienelėje gali susidaryti mikro arba makroperforacija ir sukelti kraujavimą;
  • Infekcinis kolitas: kai kurios bakterinės infekcijos, pvz., E. coli ir C. diff, gali sukelti hemoraginį kolitą – kraujavimą iš storosios žarnos. Įprastai tai pasireiškia kraujinga diarėja. Jeigu sergate ilgiau nei porą dienų, kreipkitės į gydytoją specialistą;
  • Lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI): Tam tikros dažnos LPI gali sukelti uždegimą ir kraujavimą iš išangės, įskaitant gonorėją, chlamidiją ir sifilį. Daugelis LPI reikalauja specialaus gydymo, todėl svarbu jas diagnozuoti;
  • Peptinė opa: dažniausiai vystosi skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje. Jos atsiranda, kai skrandžio rūgštis pažeidžia apsauginį sluoksnį ir susidaro atviros opos. Opa sukelia deginantį arba graužiantį skrandžio skausmą ir gali kraujuoti. Kraujavimas viršutiniame virškinimo trakte trunka ilgiau, todėl kraujas gali būti tamsus, juodas ir deguto spalvos;
  • Storosios žarnos polipai ir storosios žarnos vėžys: polipai yra dažni, o didesni gali kraujuoti. Kartais iš polipų gali susidaryti vėžiniai susirgimai, kurie gali kraujuoti dažniau.

Kaip diagnozuojamas kraujavimas iš išangės?    

  • Sveikatos istorija ir klinikinė apžiūra: gydytojas įvertina kraujavimo pobūdį, trukmę, lydinčius simptomus, vartojamus vaistus, šeiminę ligų istoriją ir kitus rizikos veiksnius. Taip pat atliekama išangės srities apžiūra;
  • Tiesiosios žarnos tyrimas pirštu: leidžia įvertinti išangės kanalo ir apatinės tiesiosios žarnos dalies būklę bei nustatyti kai kuriuos pakitimus;
  • Anoskopija: tyrimas, kurio metu specialiu instrumentu apžiūrimas išangės kanalas ir apatinė tiesiosios žarnos dalis. Padeda nustatyti hemoroidinius mazgus, įplėšas ir kitus pakitimus;
  • Kolonoskopija: endoskopinis storosios žarnos tyrimas, atliekamas įtariant polipus, storosios žarnos vėžį, uždegimines žarnyno ligas ar kitus kraujavimo šaltinius. Prireikus paimami audinių mėginiai histologiniam tyrimui;
  • Kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas padeda įvertinti hemoglobino kiekį ir nustatyti galimą mažakraujystę. Pagal poreikį atliekami papildomi tyrimai;
  • Išmatų tyrimai: įtariant infekciją ar uždegiminę žarnyno ligą, gali būti atliekami mikrobiologiniai tyrimai arba nustatomi uždegimo žymenys;
  • Ezofagogastroduodenoskopija: viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopinis tyrimas, atliekamas įtariant kraujavimą iš stemplės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos;
  • Kompiuterinės tomografijos angiografija: atliekama esant reikšmingam aktyviam kraujavimui, kai būtina skubiai nustatyti jo šaltinį.

Kaip gydomas kraujavimas iš išangės?

  • Hemorojaus gydymas - gali būti rekomenduojama didinti skaidulų ir skysčių vartojimą, koreguoti tuštinimosi įpročius, taikyti medikamentinį gydymą arba atlikti intervencines procedūras;
  • Išangės įplėšos gydymas - dažniausiai pradedamas nuo vidurių užkietėjimo korekcijos ir vietinio gydymo;
  • Uždegiminių žarnyno ligų gydymas - skiriami uždegimą slopinantys ar imuninę sistemą veikiantys vaistai, atsižvelgiant į konkrečią ligą ir jos sunkumą;
  • Infekcijų gydymas - priklauso nuo nustatyto sukėlėjo. Kai kuriais atvejais reikalingas specifinis antimikrobinis gydymas;
  • Polipų ir navikų gydymas - storosios žarnos polipai dažnai pašalinami kolonoskopijos metu. Nustačius piktybinę ligą, taikomas individualus onkologinis gydymas;
  • Gausaus kraujavimo gydymas - gali prireikti skubaus būklės stabilizavimo, endoskopinio kraujavimo stabdymo, kraujagyslių embolizacijos ar chirurginio gydymo.

Kaip sumažinti kraujavimo iš išangės riziką?

  • Vartoti pakankamai skaidulinių medžiagų turinčio maisto;
  • Gerti pakankamai skysčių, jeigu nėra medicininių jų ribojimo priežasčių;
  • Vengti stipraus stanginimosi tuštinantis ir ilgo sėdėjimo tualete;
  • Reguliariai užsiimti fizine veikla;
  • Laiku gydyti vidurių užkietėjimą ir kitas tuštinimosi problemas;
  • Dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje pagal amžių ir individualią riziką;
  • Pastebėjus kraujavimą, kreiptis į gydytoją, net jei anksčiau buvo diagnozuotas hemorojus.