Divertikulitas – tai storosios žarnos sienelėje susidariusių mažų išsigaubimų, vadinamų divertikulais, uždegimas. Pats divertikulų buvimas vadinamas divertikulioze ir dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Kai įvyksta vieno ar kelių divertikulų užsidegimas, gali pasireikšti pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas ar tuštinimosi pokyčiai. Divertikulai dažniausiai susidaro gaubtinėje žarnoje, kai žarnos gleivinė ir pogleivis išsiveržia pro raumeninį žarnos sienelės sluoksnį.
Rizikos veiksniai
- Amžius (> 50 m.);
- Nutukimas;
- Rūkymas;
- Mažai skaidulų turinti mityba;
- Didelis raudonos mėsos kiekis mityboje;
- Gausus alkoholio vartojimas;
- Fizinio aktyvumo stoka;
- Mažas vitamino D kiekis;
- Buvę uždegiminiai storosios žarnos susirgimai.
Simptomai
- Pilvo skausmas;
- Pilvo pūtimas;
- Karščiavimas;
- Pykinimas;
- Vėmimas;
- Viduriavimas;
- Kraujavimas.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Nuolatinis pilvo skausmas;
- Pilvo skausmas ir karščiavimas;
- Gausus kraujavimas;
- Silpnumas ar išblyškimas;
- Simptomai nepraeina arba sustiprėja.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: divertikulitui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka pilvo fizinę apžiūrą;
- Laboratoriniai tyrimai: atliekami kraujo, šlapimo ir, prireikus, išmatų tyrimai. Kraujo tyrimai padeda įvertinti uždegimo požymius ir bendrą organizmo būklę, o šlapimo ir išmatų tyrimai gali padėti atmesti kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus;
- Kompiuterinė tomografija (KT): padeda patvirtinti divertikulito diagnozę, įvertinti uždegimo išplitimą ir nustatyti galimas komplikacijas, pavyzdžiui, abscesą ar žarnos perforaciją;
- Kolonoskopija: ūmaus divertikulito metu paprastai neatliekama, tačiau gali būti rekomenduojama vėliau, siekiant išsamiau įvertinti storąją žarną ir atmesti kitas ligas;
- Retrogradinė irigoskopiją: rentgenologinis storosios žarnos tyrimas, kurio metu į tiesiąją žarną suleidžiama kontrastinė medžiaga, leidžianti įvertinti storosios žarnos spindį, sienelės kontūrus, struktūrinius pokyčius bei nustatyti divertikulus;
- Angiografija: gali būti atliekama esant aktyviam ar gausiam kraujavimui, siekiant nustatyti jo šaltinį ir prireikus jį gydyti.
Gydymas
Nekomplikuoto divertikulito gydymas
- Mitybos koregavimas – ūmiu laikotarpiu gali būti rekomenduojama laikinai rinktis lengviau toleruojamą ar skystesnį maistą, atsižvelgiant į simptomus ir gydytojo rekomendacijas;
- Pakankamas skysčių vartojimas – svarbu užtikrinti pakankamą skysčių kiekį, ypač jei vargina karščiavimas, vėmimas ar viduriavimas;
- Nesterodiniai vaistai nuo uždegmi (NVNU) – gali būti skiriami skausmui ir diskomfortui mažinti;
- Antibiotikai – ne visais atvejais reikalingi. Gydytojas juos gali skirti atsižvelgdamas į paciento būklę, infekcijos požymius ir komplikacijų riziką.
Komplikuoto divertikulito gydymas
- Intraveniniai vaistai ir skysčiai – gali būti skiriami esant sunkesnei būklei ar negalint pakankamai vartoti skysčių per burną;
- Absceso drenavimas – susiformavus divertikulito sukeltam abscesui, gali būti atliekamas perkutaninis drenavimas, kurio metu per odą į absceso ertmę įvedamas drenas ir pašalinamas susikaupęs pūlinio turinys;
- Endoskopinis gydymas – esant kraujavimui gali būti atliekamos endoskopinės hemostazės procedūros, siekiant sustabdyti aktyvų kraujavimą;
- Chirurginis gydymas – gali būti reikalingas esant žarnos perforacijai, generalizuotam peritonitui, nevaldomam kraujavimui, fistulei, žarnyno nepraeinamumui ar kitoms sunkioms komplikacijoms;
- Storosios žarnos rezekcija – esant komplikuotam, pasikartojančiam ar konservatyviam gydymui atspariam divertikulitui, gali būti atliekama pažeistos storosios žarnos dalies rezekcija.
Komplikacijos
- Kraujavimas iš virškinamojo trakto;
- Žarnyno nepraeinamumas;
- Fistulės;
- Šlapimo pūslės uždegimas;
- Abscesas;
- Žarnos sienelės perforaciją;
- Pilvaplėvės uždegimas;
- Sepsis.
Prevencija
- Reguliari mankšta ir fizinis aktyvumas;
- Daug skaidulų turinti mityba;
- Daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo produktų ir ankštinių augalų;
- Pakankamas skysčių vartojimas;
- Sveiko kūno svorio palaikymas;
- Raudonos mėsos vartojimo ribojimas;
- Rūkymo atsisakymas;
- Alkoholio vartojimo ribojimas.
Paruošė gyd. Anatolij Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
