Storosios žarnos vėžys – tai piktybinis navikas, kuris vystosi storosios ar tiesiosios žarnos audiniuose. Lietuvoje storosios žarnos vėžys yra viena iš 3 dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1500 naujų šios ligos atvejų. Rizika susirgti storosios žarnos vėžiu galima sumažinti dalyvaujant Lietuvos storosios žarnos prevencinėje programoje.
Rizikos veiksniai
- Vyresnis amžius (> 50 metų);
- Asmeninė storosios žarnos vėžio ar polipų anamnezė;
- Uždegiminės žarnyno ligos (opinis kolitas ir Krono liga);
- Paveldimi sindromai, didinantys storosios žarnos vėžio riziką (šeiminė adenomatozinė polipozė ir Linčo sindromas);
- Paveldimumas;
- Mažai skaidulų ir daug riebalų turinti dieta;
- Cukrinis diabetas;
- Nutukimas;
- Rūkymas;
- Alkoholio vartojimas.
Simptomai
Daugeliui žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu, iš pradžių simptomai nepasireiškia. Kai simptomai atsiras, jie greičiausiai priklausys nuo vėžio dydžio ir jo vietos storojoje žarnoje. Storosios žarnos vėžio simptomai gali būti šie:
- Pilvo skausmas;
- Pilvo pūtimas, gurguliavimas;
- Diskomforto reiškiniai;
- Patologinės išskyros;
- Bendra intoksikacija (silpnumas, greitas nuovargis, apetito stoka);
- Silpnumas ar nuovargis;
- Nepaaiškinamas svorio kritimas.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: storosios žarnos vėžiui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimininę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka pilvo fizinę apžiūrą;
- Fibrokolonoskopija: tyrimo metu apžiūrima visa storoji žarna. Tai pagrindinis tyrimas storosios žarnos vėžio diagnostikoje;
- Rektoromanoskopija: tyrimo metu apžiūrima iki 30 cm storosios žarnos. Nustatomas atstumas nuo išangės krašto iki naviko apatinio krašto;
- Fibrosigmoidoskopija: tyrimo metu apžiūrima iki 60 – 90 cm storosios žarnos ir diagnozuoti aukštesnės lokalizacijos onkologinius susirgimus;
- Ultragarsinis tyrimas: naudojamas dažniausiai proceso išplitimui patikslinti.
- Kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT): patikimiausias tyrimas nustatant storosios žarnos vėžį ir atokias metastazes kepenyse, plaučiuose ir limfmazgiuose;
- Biopsija: storosios žarnos biopsijos galutinis patologinis atsakymas yra svarbiausias tyrimas, kuris patvirtina ligos diagnozę ir nulemia paciento tolimesnį ištyrimą bei gydymo taktiką.
Gydymas
Atlikus visus reglamentuotus tyrimus ir nustačius storosios žarnos vėžio diagnozę, tolimesnė gydymo taktika aptariama multidisciplininėje komisijoje (MDK), kur įvertinus navikinio proceso išplitimą ir vėžio biologinį potipį, nustatoma tolimesnė gydymo taktika. Storosios žarnos vėžio gydymas priklauso nuo: naviko histologinio tipo, naviko išplitimo/stadijos (TNM klasifikacija) prognozinių ir predikcinių veiksnių, amžiaus, ligonio funkcinės būklės, kardiopulmoninės sistemos funkcijos, gretutinių ligų, bei kitų prognozinių veiksnių.
Pagrindiniai storosios žarnos vėžio gydymo būdai
Lokalus gydymas
Chirurginis gydymas – storosios žarnos vėžio gydymas dažnai pradedamas operacija, priklausomai nuo naviko dydžio ir išplitimo parenkamas tinkamiausias operacinis (polipektomija, endoskopinė gleivinės rezekcija, laparoskopinė operacija arba atvira operacija) gydymo metodas.
Spindulinis gydymas – yra veiksmingas būdas sumažinti storosios žarnos vėžio atkryčio riziką po atliktos operacijos. Prieš operaciją spindulinė terapija gali sumažinti naviko dydį, kad jį būtų lengviau pašalinti. Kai operacija negalima, spindulinė terapija gali būti taikoma siekiant palengvinti simptomus, pavyzdžiui, skausmą. Kai kuriems žmonėms vienu metu taikoma spindulinė terapija ir chemoterapija.
Sisteminis gydymas
Chemoterapija – šiuo gydymo metu naudojami vaistai, nukreipti į krūties vėžio ląsteles ir jas naikinantys. Chemoterapija taip pat gali būti taikoma prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko dydį, kad jį būtų lengviau pašalinti. Chemoterapija taip pat gali būti taikoma siekiant palengvinti storosios žarnos vėžio, kurio negalima pašalinti chirurginiu būdu arba kuris išplitęs į kitas kūno vietas, simptomus. Kartais ji taikoma kartu su spinduline terapija.
Taikinių terapija – vaistai, kurie selektyviai ir tikslingai veikia tam tikras navikinių ląstelių molekules receptorius, stabdo vėžio augimą. Taikinių terapija paprastai taikoma žmonėms, sergantiems išplitusiu storosios žarnos vėžiu.
Imunoterapija – imuninė sistema apsaugo organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų ir vėžinių ląstelių. Imuninės ląstelės geba atskirti savas ir svetimas ląsteles, tačiau kartais užpuola ir nepakitusias organizmo ląsteles dėl atpažinimo klaidos. Siekiant išvengti tokių klaidų ir per didelio imuninės sistemos aktyvumo, išsivystė imuninės sistemos patikros taškai. Vėžys naudojasi šia sistema, kad organizmas nepultų vėžinių ląstelių. Imunoterapija padeda imuninės sistemos ląstelėms surasti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Imunoterapija paprastai skiriama tik pažengusiam storosios žarnos vėžiui gydyti.
Komplikacijos
- Mechaninis žarnų nepraeinamumas;
- Uždegimas aplink naviką;
- Naviko išplitimas į gretimus organus, audinius;
- Perforacija;
- Kraujavimas;
- Tarpžarninės fistulės.
Prevencija
- Meskite rūkyti;
- Saikingai vartokite alkoholį;
- Išlaikykite sveiką svorį;
- Sveikai maitinkitės;
- Laikykitės storosios žarnos vėžio patikros rekomendacijų.
Storosios žarnos vėžio prevencija Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje vyksta storosios žarnos vėžio prevencinė programa, kuri yra skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Esant teigiamam testui rekomenduojama atlikti planinę kolonoskopiją. Tyrimo metu radus pakitimus atliekama biopsiją, kuri leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę. "OST KLINIKA" paslaugas teikiantys gydytojai chirurgai ragina vyrus ir moteris rūpintis savo sveikata ir atvykti apžiūrai.
Paruošė gyd. Anatolij Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
