Šaltkrėtis – tai nevalingas kūno atsakas, padedantis reguliuoti pagrindinę kūno temperatūrą. Šaltkrėtį gali sukelti šalta aplinka, virusinės ar bakterinės infekcijos, karščiavimas ir kitos sveikatos būklės. Jo metu raumenys nevalingai susitraukia ir atsipalaiduoja, taip generuodami šilumą. Šaltkrėtis dažnai pasireiškia kartu su karščiavimu, tačiau gali atsirasti ir tada, kai temperatūra nėra pakilusi.
Kaip pasireiškia šaltkrėtis?
- Staigus šalčio pojūtis;
- Nevalingas kūno drebulys ar virpėjimas;
- „Žąsies oda“;
- Silpnumas ar nuovargis;
- Karščiavimas ir prakaitavimas;
- Galvos ar raumenų skausmas, ypač sergant infekcine liga.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Šaltkrėtis kartojasi arba jo priežastis neaiški;
- Kartu pasireiškia aukšta ar ilgai trunkanti temperatūra;
- Jaučiamas ryškus silpnumas ar blogėja bendra savijauta;
- Atsiranda stiprus pilvo, krūtinės ar kitos lokalizacijos skausmas;
- Pasireiškia skausmingas ar dažnas šlapinimasis;
- Atsiranda kosulys, dusulys ar kiti kvėpavimo takų simptomai;
- Šaltkrėtis atsiranda po operacijos ar kitos medicininės procedūros;
- Simptomai pasireiškia pacientui, kurio imuninė sistema nusilpusi.
Dažniausios šaltkrėčio priežastys
- Virusinės infekcijos: gripas, COVID-19 ir kitos virusinės kvėpavimo takų infekcijos gali sukelti šaltkrėtį, karščiavimą, silpnumą ir raumenų skausmus;
- Bakterinės infekcijos: plaučių uždegimas, šlapimo takų ar inkstų infekcijos ir kitos bakterinės infekcijos dažnai pasireiškia karščiavimu bei šaltkrėčiu;
- Sepsis: sunki organizmo reakcija į infekciją, kai kartu su šaltkrėčiu gali pasireikšti aukšta arba sumažėjusi kūno temperatūra, padažnėjęs kvėpavimas, silpnumas, sumišimas ir blogėjanti bendra būklė;
- Šalta aplinka ir hipotermija: ilgai būnant šaltyje organizmas pradeda drebėti, kad gamintų daugiau šilumos. Kūno temperatūrai nukritus žemiau 35 °C gali išsivystyti hipotermija;
- Hipoglikemija: sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti drebulį, prakaitavimą, silpnumą, širdies plakimą ir šalčio pojūtį, ypač sergant cukriniu diabetu;
- Stresas, nerimas ir panikos priepuoliai: stipri autonominės nervų sistemos reakcija gali sukelti drebulį, šaltkrėtį, prakaitavimą ir padažnėjusį širdies plakimą;
- Hormoniniai pokyčiai: menopauzės metu temperatūros reguliavimo pokyčiai gali sukelti karščio pylimus, prakaitavimą ir po jų atsirandantį šalčio pojūtį ar drebulį;
- Alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo nutraukimas: abstinencijos metu gali pasireikšti drebulys, prakaitavimas, nerimas ir kiti autonominės nervų sistemos simptomai;
- Kai kurios onkologinės ir sisteminės ligos: rečiau pasikartojantis neaiškios kilmės šaltkrėtis, ypač kartu su karščiavimu, naktiniu prakaitavimu ar nepaaiškinamu svorio mažėjimu, gali būti susijęs su kitomis ligomis.
Kaip nustatoma šaltkrėčio priežastis?
- Sveikatos istorija ir apžiūra: šaltkrėčiui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Kraujo tyrimai: gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, C reaktyviojo baltymo (CRB) ir kiti tyrimai, padedantys nustatyti infekciją, uždegimą, mažakraujystę ar kitus organizmo pokyčius;
- Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas: atliekamas įtariant hipoglikemiją, ypač cukriniu diabetu sergantiems pacientams;
- Šlapimo tyrimai: bendras šlapimo tyrimas ir esant indikacijoms, šlapimo pasėlis gali padėti nustatyti šlapimo takų ar inkstų infekciją;
- Vaizdiniai tyrimai: atsižvelgiant į simptomus gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, echoskopija ir kompiuterinė tomografija.
Kaip gydomas šaltkrėtis?
- Sušildymas – jei šaltkrėtį sukėlė šalta aplinka, rekomenduojama pereiti į šiltą patalpą, pakeisti šlapius drabužius sausais, apsikloti ir palaipsniui sušilti;
- Karščiavimo mažinimas – esant karščiavimui ir blogai savijautai gali būti vartojami karščiavimą ir skausmą mažinantys vaistai;
- Pakankamas skysčių vartojimas – karščiuojant ir prakaituojant svarbu papildyti prarastus skysčius ir išvengti dehidratacijos;
- Bakterinių infekcijų gydymas – nustačius bakterinę infekciją, gydytojas gali skirti antibiotikus. Jie parenkami pagal infekcijos lokalizaciją, tikėtiną ar nustatytą sukėlėją ir paciento būklę;
- Virusinių infekcijų gydymas – dažniausiai taikomas simptominis gydymas, tačiau tam tikrais atvejais gydytojas gali skirti specifinius antivirusinius vaistus;
- Hipoglikemijos gydymas – sumažėjus gliukozės kiekiui kraujyje, svarbu kuo greičiau normalizuoti gliukozės koncentraciją ir nustatyti hipoglikemijos priežastį;
- Pagrindinės ligos gydymas – jei šaltkrėtį sukelia hormoniniai, metaboliniai, uždegiminiai ar kiti sveikatos sutrikimai, gydymas nukreipiamas į pagrindinę priežastį;
- Skubi medicininė pagalba – esant sunkios infekcijos, sepsio, ryškios hipotermijos ar kitos pavojingos būklės požymiams gali būti reikalingas skubus gydymas ligoninėje.
