Karščiavimas – tai kūno temperatūros pakilimas, dažniausiai atsirandantis kaip organizmo atsakas į infekciją ar kitą ligą. Pats karščiavimas nėra atskira liga – tai simptomas, rodantis, kad organizme vyksta tam tikras procesas. Dažniausiai karščiavimą sukelia virusinės ar bakterinės infekcijos, tačiau kūno temperatūra gali pakilti ir dėl uždegiminių ligų, kai kurių vaistų, rečiau – kitų sveikatos sutrikimų.
Kokie simptomai gali pasireikšti kartu su karščiavimu?
- Šaltkrėtis ir drebulys;
- Prakaitavimas;
- Galvos skausmas;
- Raumenų ir sąnarių skausmai;
- Bendras silpnumas ir nuovargis;
- Apetito sumažėjimas;
- Troškulys;
- Dehidratacija;
- Padažnėjęs širdies plakimas;
- Bendras diskomfortas.
Kada dėl karščiavimo kreiptis į gydytoją?
- Kūno temperatūra yra aukšta ar toliau kyla;
- Karščiavimas trunka ilgiau nei kelias dienas;
- Temperatūra sumažėja, tačiau vėliau vėl pakyla;
- Kartu pasireiškia ryškus silpnumas ar būklė blogėja;
- Karščiuoja žmogus, sergantis sunkia lėtine liga ar turintis nusilpusią imuninę sistemą;
- Karščiavimo priežastis nėra aiški.
Dažniausios karščiavimo priežastys
- Virusinės infekcijos: viena dažniausių karščiavimo priežasčių. Temperatūra gali pakilti sergant gripu, COVID-19 ir kitomis virusinėmis infekcijomis;
- Bakterinės infekcijos: karščiavimą gali sukelti kvėpavimo takų, šlapimo takų, odos, virškinimo sistemos ir kitų organų infekcijos;
- Uždegiminės ir autoimuninės ligos: karščiavimas gali pasireikšti sergant reumatoidiniu artrituw ir kitomis sisteminėmis uždegiminėmis ligomis;
- Vaistai: kai kurie vaistai gali sukelti vadinamąjį medikamentinį karščiavimą;
- Vakcinacija: po kai kurių vakcinų gali trumpam pakilti kūno temperatūra;
- Piktybinės ligos: kai kurios onkologinės ligos gali pasireikšti neaiškios kilmės ar užsitęsusiu karščiavimu;
- Kitos priežastys: kūno temperatūros padidėjimą gali lemti ir kitos, rečiau pasitaikančios būklės.
Kaip nustatoma karščiavimo priežastis?
- Anamnezė ir fizinė apžiūra: gydytojas įvertina karščiavimo pradžią ir trukmę, kitus simptomus, persirgtas ir lėtines ligas, vartojamus vaistus, galimą kontaktą su infekcijomis, nesenas keliones bei kitus svarbius rizikos veiksnius;
- Kraujo tyrimai: gali padėti nustatyti infekcijos, uždegimo ar kitų sveikatos sutrikimų požymius;
- Šlapimo tyrimai: gali būti atliekami įtariant šlapimo takų ar inkstų infekciją;
- Mikrobiologiniai tyrimai: kraujo, šlapimo, kvėpavimo takų ar kitų mėginių tyrimai gali padėti nustatyti infekcijos sukėlėją;
- Vaizdiniai tyrimai: rentgenograma, ultragarsinis tyrimas ar kiti tyrimai gali būti skiriami atsižvelgiant į įtariamą karščiavimo priežastį.
Kaip gydomas karščiavimas?
- Pakankamas skysčių vartojimas – karščiuojant organizmas netenka daugiau skysčių, todėl svarbu išvengti dehidratacijos;
- Poilsis – rekomenduojama sumažinti fizinį aktyvumą ir leisti organizmui atsigauti;
- Infekcijos gydymas – nustačius bakterinę infekciją, tam tikrais atvejais gali būti skiriami antibiotikai;
- Pagrindinės ligos gydymas – jei karščiavimą sukelia ne infekcija, gydoma jį sukėlusi liga ar būklė.
