Nuovargis

Nuovargis – tai energijos trūkumo, išsekimo ar silpnumo pojūtis, dėl kurio gali būti sunkiau dirbti, susikaupti, atlikti įprastas kasdienes veiklas ar išlikti aktyviam visą dieną. Nuovargis gali būti trumpalaikis, pavyzdžiui, po fizinio krūvio, miego trūkumo ar persirgtos infekcijos, tačiau kartais jis tęsiasi ilgą laiką ir gali būti susijęs su tam tikromis ligomis ar kitais sveikatos sutrikimais.

Kokie simptomai gali pasireikšti kartu su nuovargiu?

• Energijos trūkumas;
• Bendras silpnumas ar išsekimas;
• Sumažėjusi motyvacija;
• Sunkumas susikaupti ir išlaikyti dėmesį;
• Mieguistumas;
• Dirglumas ar nerimastingumas;
• Raumenų silpnumas ar skausmas;
• Galvos skausmas;
• Sumažėjęs fizinis pajėgumas;
• Bendras negalavimo pojūtis;
• Nuotaikos pokyčiai.

Kada dėl nuovargio kreiptis į gydytoją?

• Nuovargis tęsiasi kelias savaites ar ilgiau;
• Nuovargis nepraeina pakankamai pailsėjus;
• Nėra aiškios nuovargio priežasties;
• Nuovargis trukdo darbui ar kasdienei veiklai;
• Nuovargis palaipsniui stiprėja;
• Kartu atsiranda nepaaiškinamas kūno svorio mažėjimas;
• Pasireiškia karščiavimas ar naktinis prakaitavimas;
• Atsiranda dusulys, širdies plakimas ar galvos svaigimas;
• Kartu pasireiškia kiti nauji ar neįprasti simptomai.

Dažniausios nuovargio priežastys

• Gyvenimo būdas: nepakankamas miegas, nesubalansuota mityba, per mažas arba per didelis fizinis aktyvumas, stresas, emocinis išsekimas, perdegimas, alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas;
• Miego sutrikimai: nemiga, obstrukcinė miego apnėja, narkolepsija, pamaininio darbo sukeltas miego ritmo sutrikimas ir kitos būklės, bloginančios miego kokybę;
• Mažakraujystė ir medžiagų trūkumas: geležies stokos anemija, vitamino B12, folio rūgšties ar kai kurių kitų medžiagų trūkumas gali pasireikšti nuovargiu ir silpnumu;
• Endokrininės ir medžiagų apykaitos ligos: hipotirozė, cukrinis diabetas ir kiti hormonų ar medžiagų apykaitos sutrikimai;
• Infekcijos: gripas, COVID-19, infekcinė mononukleozė, Laimo liga, ŽIV infekcija ir kitos ūminės ar lėtinės infekcijos;
• Širdies ir plaučių ligos: širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir kitos būklės, dėl kurių gali sumažėti fizinis pajėgumas;
• Autoimuninės ir uždegiminės ligos: reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, Sjögreno sindromas, išsėtinė sklerozė ir kitos ligos;
• Psichikos sveikatos sutrikimai: depresija, nerimo sutrikimai ir potrauminio streso sutrikimas gali pasireikšti ilgalaikiu energijos trūkumu ir išsekimu;
• Lėtinės ligos: inkstų, kepenų, onkologinės ir kitos lėtinės ligos gali būti nuolatinio nuovargio priežastis;
• Vaistai ir gydymas: nuovargį ar mieguistumą gali sukelti kai kurie antihistamininiai, raminamieji, migdomieji, antipsichoziniai, prieštraukuliniai ir opioidiniai vaistai;
• Nėštumas: hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali sukelti ryškų nuovargį;
• Kūno svorio ir mitybos sutrikimai: nepakankama mityba, labai mažas kūno svoris, valgymo sutrikimai ar nutukimas gali būti susiję su nuovargiu.

Kaip diagnozuojama nuovargio priežastis?

• Anamnezė ir fizinė apžiūra: gydytojas įvertina nuovargio trukmę ir pobūdį, miego kokybę, mitybą, fizinį aktyvumą, stresą, kitus simptomus, persirgtas ligas ir vartojamus vaistus;
• Bendras kraujo tyrimas: gali padėti nustatyti mažakraujystę, infekcijos ar kitų sutrikimų požymius;
• Geležies apykaitos tyrimai: feritinas ir kiti rodikliai gali būti tiriami įtariant geležies stoką;
• Vitaminų tyrimai: pagal klinikines indikacijas gali būti vertinamas vitamino B12, folio rūgšties ar kitų medžiagų kiekis;
• Skydliaukės funkcijos tyrimai: TSH ir esant indikacijoms, kiti skydliaukės hormonų tyrimai padeda įvertinti galimus skydliaukės veiklos sutrikimus;
• Gliukozės kiekio kraujyje tyrimai: atliekami siekiant nustatyti ar įvertinti gliukozės apykaitos sutrikimus;
• Kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai: gali būti atliekami įtariant šių organų veiklos sutrikimus;
• Kiti tyrimai: priklausomai nuo simptomų, gali būti skiriami uždegimo rodiklių, infekcijų, nėštumo ar kiti laboratoriniai bei instrumentiniai tyrimai.

Kaip gydomas nuovargis?

• Pagrindinės ligos gydymas – nustačius mažakraujystę, skydliaukės sutrikimą, infekciją, cukrinį diabetą, širdies ar kitą ligą, gydoma arba kontroliuojama pagrindinė būklė;
• Gyvensenos korekcija – reguliarus miegas, subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir individualiai parinktas fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti nuovargį;
• Trūkstamų medžiagų korekcija – nustačius geležies, vitamino B12, folio rūgšties ar kitų medžiagų trūkumą, jų papildymas skiriamas atsižvelgiant į nustatytą trūkumą ir jo priežastį;
• Miego sutrikimų gydymas – esant nemigai, miego apnėjai ar kitam miego sutrikimui, parenkamas atitinkamas gydymas;
• Vaistų peržiūra – jei nuovargis gali būti susijęs su vartojamais vaistais, gydytojas gali koreguoti jų dozę arba parinkti kitą gydymą;
• Psichologinė ir psichoterapinė pagalba – gali būti rekomenduojama, kai nuovargis susijęs su depresija, nerimu, ilgalaikiu stresu ar perdegimu.

Kaip sumažinti nuovargį namuose?

• Laikytis reguliaraus miego režimo;
• Daugumai suaugusiųjų siekti maždaug 7–9 valandų miego per parą;
• Eiti miegoti ir keltis panašiu metu;
• Reguliariai ir subalansuotai maitintis;
• Gerti pakankamai skysčių;
• Reguliariai judėti ir palaipsniui didinti fizinį aktyvumą pagal savijautą;
• Vengti pernelyg didelio fizinio ir emocinio krūvio;
• Riboti alkoholio vartojimą;
• Vengti kofeino vėlyvą dienos dalį;
• Skirti laiko poilsiui ir streso mažinimui.