Nemiga – tai vienas dažniausių miego sutrikimų, kai žmogui sunku užmigti, išmiegoti visą naktį arba miegas nėra pakankamai kokybiškas ir atstatantis organizmo funkcijas. Nemiga gali būti trumpalaikė ir pasireikšti dėl streso ar kitų laikinų veiksnių, tačiau daliai žmonių ji tampa lėtine problema, neigiamai veikiančia fizinę ir emocinę sveikatą bei kasdienę veiklą. Manoma, kad nemigos simptomus bent kartais patiria maždaug trečdalis suaugusiųjų, o apie 10 % serga lėtine nemiga, trunkančia ilgiau nei tris mėnesius.
Rizikos veiksniai
- Ilgalaikis stresas;
- Alkoholis;
- Nerimo sutrikimai;
- Depresija;
- Naktiniai panikos priepuoliai;
- Dažni košmarai;
- Kofeino vartojimas vakare;
- Lėtinės ligos ir kiti miego sutrikimai.
Simptomai
- Sunkumai užmiegant;
- Pabudimas per anksti ir negalėjimas vėl užmigti;
- Nuovargis ir mieguistumas dienos metu;
- Sulėtėjusi reakcija ir prastesnis dėmesingumas;
- Atminties sutrikimai;
- Sulėtėjęs mąstymas;
- Nuotaikos svyravimai, nerimas, depresija ir dirglumas;
- Sunkumai darbe ar kasdienėje veiklose.
Lėtinė nemiga diagnozuojama, kai:
- Simptomai pasireiškia bent 3 kartus per savaitę;
- Trunka ilgiau negu 3 mėnesius;
- Jų negalima paaiškinti kitomis ligomis, vaistais ar kitais miego sutrikimais;
- Miego problemos reikšmingai veikia savijautą ir kasdienį gyvenimą.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: nemigai diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Miego dienoraštis: gali būti rekomenduojama keletą savaičių pildyti miego dienoraštį bei užpildyti specialius miego kokybės vertinimo klausimynus;
- Laboratoriniai tyrimai: atliekami kraujo tyrimai siekiant atmesti kitas ligas, galinčias turėti įtakos miego kokybei;
- Aktigrafija: tyrimas, padedantis įvertinti miego ir budrumo ritmą;
- Miego apnėjos tyrimai: atliekami įtariant obstrukcinę miego apnėją ar kitus miego sutrikimus;
- Daugkartinis miego latentinio laikotarpio testas: gali būti atliekamas dieninio mieguistumo priežastims nustatyti;
- Miego tyrimas (polisomnografija): tyrimo metu stebima smegenų veikla, kvėpavimas, širdies ritmas, kūno judesiai ir miego kokybė.
Gydymas
Kognityvinė elgesio terapija
Kognityvinė elgesio terapija nemigai gydyti yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas lėtinei nemigai gydyti. Jos tikslas – nustatyti ir pakeisti elgesio bei mąstymo modelius, kurie palaiko miego sutrikimus.
Kognityvinė elgesio terapija nemigai gydyti gali apimti:
- Miego ribojimo terapija – skirta ištaisyti neatitikimą tarp jūsų miego gebėjimo (kiek iš tikrųjų miegate) ir miego galimybės (kiek laiko praleidžiate lovoje);
- Miego higiena – gydytojas paaiškins, kaip pagerinti miego higieną. Pavyzdžiui, prieš miegą reikėtų vengti kofeino ir alkoholio bei sukurti patogią miego aplinką;
- Kognityvinė terapija – neigiamų minčių, įsitikinimų ar emocijų, susijusių su miegu ar nemigos pasekmėmis, sprendimas.
Medikamentinis gydymas
- Benzodiazepinai – gali padėti greičiau užmigti ir sumažinti naktinių prabudimų skaičių, tačiau dėl priklausomybės rizikos paprastai skiriami trumpalaikiam vartojimui;
- „Z“ grupės migdomieji vaistai – padeda pagerinti užmigimą ir miego kokybę, tačiau turėtų būti vartojami tik gydytojui rekomendavus;
- Dvigubi oreksino receptorių antagonistai – naujos kartos vaistai, slopinantys budrumą palaikančių medžiagų poveikį ir padedantys natūraliau užmigti bei išlaikyti miegą;
- Tricikliai antidepresantai – kai kuriais atvejais gali būti skiriami nemigai gydyti, ypač jei kartu pasireiškia nerimo ar nuotaikos sutrikimai;
- Melatoninas ir jo analogai – padeda reguliuoti organizmo miego ir budrumo ciklą bei gali būti naudingi esant sutrikusiam miego režimui ar sunkumams užmigti.
Komplikacijos
- Depresija;
- Nerimas;
- Aukštas kraujospūdis;
- Širdies ir kraujagyslių ligos;
- Insultas;
- Obstrukcinė miego apnėja;
- Cukrinis diabetas;
- Nutukimas.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
