Dusulys

Dusulys (dispnėja) – subjektyvus kvėpavimo pasunkėjimo arba oro trūkumo pojūtis, galintis pasireikšti ramybės metu ar fizinio krūvio metu. Jam būdingas nepakankamo įkvėpimo, spaudimo krūtinėje ar padidėjusių kvėpavimo pastangų pojūtis. Dusulys gali būti fiziologinė reakcija į intensyvų fizinį krūvį, tačiau taip pat gali rodyti širdies, plaučių ar kitų organizmo sistemų sutrikimus.

Kaip pasireiškia dusulys?

• Oro trūkumo pojūčiu;
• Sunkumu giliai įkvėpti;
• Spaudimu ar veržimu krūtinėje;
• Padidėjusiomis kvėpavimo pastangomis;
• Poreikiu dažniau ar giliau kvėpuoti;
• Dusimo ar smaugimo pojūčiu.

Kartu gali pasireikšti kosulys, švokštimas, padažnėjęs kvėpavimas, širdies plakimas, silpnumas ar galvos svaigimas.

Pagal trukmę dusulys gali būti ūminis, kai atsiranda staiga, arba lėtinis, kai išlieka kelias savaites ar ilgiau arba periodiškai kartojasi.

Kada dėl dusulio reikėtų kreiptis į gydytoją?

• Dusulys atsiranda atliekant įprastą kasdienę veiklą;
• Dusulys kartojasi arba palaipsniui stiprėja;
• Sumažėja fizinio krūvio toleravimas;
• Kvėpavimas pasunkėja gulint;
• Dusulį lydi kojų ar kulkšnių tinimas;
• Kartu pasireiškia kosulys, švokštimas ar karščiavimas;
• Dusulys trukdo miegui ar įprastai kasdienei veiklai.

Dažniausios dusulio priežastys

• Fizinis krūvis: intensyvios fizinės veiklos metu padidėja organizmo deguonies poreikis, todėl kvėpavimas tampa dažnesnis ir gilesnis. Mažai fiziškai aktyviems žmonėms dusulys gali pasireikšti ir esant nedideliam krūviui;
• Bronchinė astma: dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo gali atsirasti epizodinis dusulys, švokštimas, kosulys ir spaudimo krūtinėje pojūtis;
• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga: sukelia nuolatinį ar progresuojantį kvėpavimo pasunkėjimą, dažniausiai susijusį su ilgalaikiu rūkymu ar kitų įkvepiamų dirgiklių poveikiu;
• Kvėpavimo takų infekcijos: pneumonija, gripas, COVID-19 ir kitos infekcijos gali sukelti dusulį, kosulį, karščiavimą bei bendrą silpnumą;
• Širdies ligos: širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, kardiomiopatijos, išeminė širdies liga ir kitos širdies patologijos gali sutrikdyti organizmo aprūpinimą deguonimi;
• Mažakraujystė (anemija): sumažėjus hemoglobino kiekiui, pablogėja deguonies pernešimas į audinius, todėl dusulys dažniau pasireiškia fizinio krūvio metu;
• Alerginės reakcijos: kvėpavimo takų susiaurėjimas ar patinimas gali apsunkinti kvėpavimą. Sunki alerginė reakcija (anafilaksija) reikalauja skubios medicininės pagalbos;
• Nerimas ir panikos priepuoliai: gali sukelti oro trūkumo, padažnėjusio kvėpavimo ar spaudimo krūtinėje pojūtį;
• Nutukimas ir sumažėjęs fizinis pajėgumas: gali padidinti kvėpavimo sistemos apkrovą ir lemti dusulį fizinio aktyvumo metu.

Staiga atsiradęs dusulys

Ūminis dusulys gali būti susijęs su staigiais kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimais. Galimos priežastys:

• Plaučių embolija;
• Ūminis koronarinis sindromas;
• Ūminis širdies nepakankamumas;
• Pneumotoraksas;
• Sunkus bronchinės astmos priepuolis;
• Kvėpavimo takų obstrukcija;
• Anafilaksija;
• Sunkios kvėpavimo takų infekcijos;
• Apsinuodijimas anglies monoksidu.

Lėtinis dusulys

Lėtinis dusulys gali būti susijęs su bronchine astma, LOPL, širdies nepakankamumu, kitomis lėtinėmis širdies ir plaučių ligomis, anemija, nutukimu ar sumažėjusiu fiziniu pajėgumu. Ilgainiui stiprėjantis dusulys, mažėjantis fizinio krūvio toleravimas ar kvėpavimo pasunkėjimas ramybės metu yra svarbūs požymiai, dėl kurių rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Kaip diagnozuojama dusulio priežastis?

• Sveikatos istorija ir apžiūra: dusuliui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
• Pulsoksimetrija: neinvazinis tyrimas, skirtas periferinio kraujo įsotinimui deguonimi įvertinti;
• Laboratoriniai kraujo tyrimai: atliekami siekiant nustatyti anemiją, infekciją, uždegimą ar kitus galimus dusulio priežastinius veiksnius;
• Plaučių funkcijos tyrimai (spirometrija): padeda nustatyti kvėpavimo takų obstrukciją ir įvertinti plaučių funkciją;
• Elektrokardiograma (EKG): padeda nustatyti širdies ritmo ir kitus širdies elektrinio aktyvumo pakitimus;
• Širdies echoskopija: leidžia įvertinti širdies struktūrą, funkciją ir galimus širdies veiklos sutrikimus;
• Krūtinės ląstos rentgenografija: atliekama plaučių ir širdies pakitimams įvertinti;
• Kompiuterinė tomografija (KT): skiriama pagal klinikines indikacijas, kai reikalingas išsamesnis krūtinės ląstos organų įvertinimas.

Kaip gydomas dusulys?

• Medikamentinis gydymas – skiriami vaistai širdies, plaučių ar kitoms nustatytoms ligoms gydyti;
• Inhaliacinis gydymas – sergant bronchine astma ar LOPL, gali būti skiriami inhaliuojamieji vaistai kvėpavimo takų praeinamumui gerinti;
• Deguonies terapija – taikoma esant nepakankamam kraujo įsotinimui deguonimi, pagal klinikines indikacijas;
• Kvėpavimo pratimai ir reabilitacija – gali padėti gerinti kvėpavimo kontrolę, fizinio krūvio toleravimą ir gyvenimo kokybę;
• Fizinio aktyvumo korekcija – individualiai parinktas fizinis krūvis gali padėti gerinti širdies ir kvėpavimo sistemos pajėgumą;
• Gretutinių ligų gydymas – koreguojama anemija, nutukimas ar kitos būklės, galinčios prisidėti prie dusulio atsiradimo.

Kaip sumažinti dusulio riziką?

• Nerūkyti ir vengti elektroninių cigarečių;
• Vengti tabako dūmų, cheminių garų ir kitų kvėpavimo takus dirginančių medžiagų;
• Kontroliuoti diagnozuotas širdies ir plaučių ligas;
• Palaikyti reguliarų, individualiai tinkamą fizinį aktyvumą;
• Palaikyti sveikatai palankų kūno svorį;
• Vengti veiksnių, provokuojančių astmos ar kitų kvėpavimo takų ligų paūmėjimus;
• Laikytis gydytojo paskirto gydymo ir rekomendacijų;
• Kreiptis į gydytoją pastebėjus naujai atsiradusį ar stiprėjantį dusulį.