Panikos priepuolis – tai staiga prasidedantis intensyvios baimės ar stipraus nerimo epizodas, kurį lydi ryškūs fiziniai simptomai, tokie kaip širdies plakimas, dusulys, prakaitavimas ar galvos svaigimas. Jeigu panikos priepuoliai kartojasi, o žmogus nuolat baiminasi jų pasikartojimo ir pradeda vengti tam tikrų vietų ar situacijų, gali būti diagnozuojamas panikos sutrikimas – nerimo sutrikimų. Panikos sutrikimas diagnozuojamas kai:
- Pasireiškia pasikartojantys ir netikėti panikos priepuoliai;
- Bent vieną mėnesį ar ilgiau išlieka nuolatinė baimė dėl naujo priepuolio;
- Atsiranda elgesio pokyčiai (pvz., vengimas vietų ar situacijų);
- Simptomai nėra susiję su kitomis ligomis ar psichoaktyvių medžiagų vartojimu.
Rizikos veiksniai
- Panikos priepuoliai ar panikos sutrikimas šeimoje;
- Patiriamas stiprus ir ilgalaikis stresas;
- Trauminis įvykis (pvz., nelaimingas atsitikimas, smurtas);
- Dideli gyvenimo pokyčiai (pvz., skyrybos ar vaiko gimimas);
- Rūkymas;
- Per didelis kofeino vartojimas.
Simptomai
- Staigus stipraus nerimo ar baimės jausmas;
- Artėjančios nelaimės ar pavojaus jausmas;
- Krūtinės skausmas;
- Širdies plakimas;
- Dusulys arba hiperventiliacija;
- Pykinimas ar pilvo diskomfortas;
- Drebulys;
- Šaltkrėtis;
- Prakaitavimas;
- Galvos svaigimas;
- Dilgčiojimas ar tirpimas galūnėse.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: panikos sutrikimui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius be atlieka psichologinį įvertinimą;
- Laboratoriniai tyrimai: atliekami siekiant atmesti kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus (pvz., skydliaukės funkcijos sutrikimus, vitamino B12 ar folio rūgšties stoką, anemiją);
- Elektrokardiograma (EKG) – gali būti atliekama siekiant atmesti širdies ligas, kurių simptomai panašūs į panikos priepuolį.
Gydymas
Psichoterapija
Psichoterapija yra vienas veiksmingiausių panikos sutrikimo gydymo būdų. Jos metu pacientas kartu su gydytoju mokosi atpažinti nerimą sukeliančias mintis, suprasti savo emocines reakcijas ir taikyti veiksmingus nerimo valdymo būdus. Dažniausiai taikomi metodai:
- Kognityvinė elgesio terapija – padeda atpažinti ir keisti neigiamus mąstymo bei elgesio modelius, kurie palaiko panikos priepuolius;
- Ekspozicinė terapija – padeda palaipsniui ir saugiai susidurti su nerimą keliančiomis situacijomis, mažinti baimę bei ugdyti pasitikėjimą savo gebėjimu valdyti nerimą.
Medikamentinis gydymas
- Antidepresantai – pagrindiniai vaistai ilgalaikiam panikos sutrikimo gydymui. Jie mažina panikos priepuolių dažnį ir intensyvumą bei padeda kontroliuoti nerimo simptomus;
- Nerimo mažinantys vaistai – gali būti skiriami trumpam laikui stipriam nerimui ar dažniems panikos priepuoliams malšinti. Dėl priklausomybės rizikos jie vartojami tik gydytojui paskyrus.
Gyvenimo būdo korekcija
- Laikykitės gydytojo paskirto gydymo plano;
- Reguliariai užsiimkite fizine veikla;
- Užtikrinkite pakankamą ir kokybišką miegą;
- Venkite alkoholio, nikotino ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų;
- Mokykitės streso valdymo ir atsipalaidavimo metodų;
- Palaikykite socialinius ryšius ir bendraukite su artimaisiais;
- Prireikus dalyvaukite savitarpio pagalbos ar palaikymo grupėse.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
