Dažnas šlapinimasis – tai poreikis šlapintis dažniau nei žmogui įprasta dienos ar nakties metu. Šlapintis gali norėtis netrukus po šlapimo pūslės ištuštinimo, o kiekvieno šlapinimosi metu gali pasišalinti tik nedidelis šlapimo kiekis. Šlapinimosi dažnis priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio, vartojamų vaistų, amžiaus ir kitų individualių veiksnių. Dažnas šlapinimasis ne visada reiškia ligą, tačiau naujai atsiradęs, užsitęsęs ar kitų simptomų lydimas šlapinimosi padažnėjimas gali būti susijęs su šlapimo takų infekcija, hiperaktyvia šlapimo pūsle, cukriniu diabetu, prostatos ligomis ar kitomis būklėmis.
Kokie simptomai gali lydėti dažną šlapinimąsi?
- Staigus ir sunkiai atidedamas noras šlapintis;
- Nedidelis šlapimo kiekis kiekvieno šlapinimosi metu;
- Dažnas šlapinimasis naktį;
- Skausmas ar deginimo pojūtis šlapinantis;
- Šlapimo nelaikymas;
- Kraujas šlapime;
- Pilvo apačios ar dubens skausmas;
- Juosmens ar šono skausmas;
- Karščiavimas ar šaltkrėtis;
- Pakitusios makšties ar varpos išskyros;
- Padidėjęs troškulys ir didelis šlapimo kiekis.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Kraujas šlapime;
- Skausmas ar deginimas šlapinantis;
- Karščiavimas ar šaltkrėtis;
- Skausmas juosmens ar šono srityje;
- Pykinimas ar vėmimas;
- Ryškus troškulys ir padidėjęs šlapimo kiekis;
- Šlapimo nelaikymas ar kiti naujai atsiradę šlapinimosi sutrikimai.
Dažno šlapinimosi priežastys
- Šlapimo takų infekcija: viena dažniausių staiga padažnėjusio šlapinimosi priežasčių. Kartu gali pasireikšti skausmingas ar deginantis šlapinimasis, skubus poreikis šlapintis, pakitęs šlapimas ar skausmas pilvo apačioje;
- Hiperaktyvi šlapimo pūslė: būdingas staigus, sunkiai atidedamas noras šlapintis, dažnas šlapinimasis dieną ir kartais naktį;
- Intersticinis cistitas: gali pasireikšti dažnu šlapinimusi, skubiu poreikiu šlapintis ir šlapimo pūslės ar dubens srities skausmu;
- Cukrinis diabetas: padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje gali lemti didesnį šlapimo susidarymą ir dažnesnį šlapinimąsi;
- Nėštumas: hormoniniai pokyčiai ir didėjančios gimdos spaudimas šlapimo pūslei gali didinti šlapinimosi dažnį;
- Prostatos padidėjimas: vyrams padidėjusi prostata gali spausti šlapimo takus ir sukelti dažną šlapinimąsi bei kitus šlapinimosi sutrikimus;
- Makšties uždegimas: vaginitas ir kai kurios makšties infekcijos gali būti susijusios su padažnėjusiu šlapinimusi;
- Dubens organų nusileidimas: šlapimo pūslės ar gimdos nusileidimas gali sutrikdyti normalų šlapimo pūslės išsituštinimą;
- Šlapimo pūslės akmenys: gali dirginti šlapimo pūslę ir sukelti dažną ar skubų poreikį šlapintis;
- Neurologinės ligos: nervų sistemos pažeidimai gali sutrikdyti šlapimo pūslės veiklos kontrolę;
- Vaistai: šlapinimosi dažnį gali didinti diuretikai ir kai kurie kiti vaistai;
- Kofeinas ir alkoholis: gali skatinti šlapimo susidarymą ir didinti šlapinimosi dažnį;
- Spindulinis gydymas: dubens srities spindulinė terapija gali dirginti šlapimo pūslę ir šlapimo takus;
- Šlapimo pūslės ar dubens srities navikai: retais atvejais dažnas šlapinimasis gali būti susijęs su navikiniais procesais.
Kaip diagnozuojamas dažnas šlapinimasis?
- Sveikatos istorija ir apžiūra: dažnam šlapinimuisi diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir fizinę apžiūrą;
- Kraujo tyrimai: pagal klinikines indikacijas gali būti vertinama gliukozės koncentracija kraujyje, inkstų funkcijos rodikliai, elektrolitai ir kiti laboratoriniai rodikliai;
- Šlapimo tyrimas: padeda nustatyti šlapimo takų infekcijos, kraujo šlapime ar kitų pakitimų požymius;
- Šlapimo pasėlis: atliekamas įtariant bakterinę šlapimo takų infekciją, siekiant nustatyti sukėlėją ir jo jautrumą antibakteriniams vaistams;
- Ultragarsinis tyrimas: gali būti vertinami inkstai ir šlapimo pūslė, šlapimo takų struktūriniai pakitimai bei liekamojo šlapimo kiekis po pasišlapinimo;
- Cistoskopija: pagal indikacijas atliekamas endoskopinis šlaplės ir šlapimo pūslės tyrimas, leidžiantis tiesiogiai įvertinti apatinių šlapimo takų gleivinę ir nustatyti struktūrinius pakitimus;
Kaip gydomas dažnas šlapinimasis?
- Šlapimo takų infekcijos gydymas – nustačius bakterinę infekciją, gydytojas gali skirti antibakterinį gydymą;
- Hiperaktyvios šlapimo pūslės gydymas – gali būti taikomas šlapimo pūslės treniravimas, dubens dugno raumenų pratimai, kineziterapija ar medikamentinis gydymas;
- Cukrinio diabeto kontrolė – esant hiperglikemijai svarbi tinkama pagrindinės ligos kontrolė;
- Prostatos ligų gydymas – gydymo metodas parenkamas pagal nustatytą prostatos patologiją;
- Skysčių vartojimo koregavimas – kai kuriais atvejais rekomenduojama koreguoti skysčių vartojimo laiką ir kiekį;
- Kofeino ir alkoholio ribojimas – šios medžiagos gali didinti šlapimo susidarymą ir dirginti šlapimo pūslę;
- Pagrindinės ligos gydymas – nustačius neurologinę, ginekologinę ar kitą priežastį gydymas parenkamas individualiai.
