Hematurija (kraujas šlapime)

Hematurija (kraujas šlapime) – tai eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) buvimas šlapime. Kraujas šlapime gali būti matomas plika akimi arba nustatomas tik atliekant laboratorinį šlapimo tyrimą. Nors hematurija ne visada reiškia sunkią ligą, šio simptomo nereikėtų ignoruoti. Kraujas šlapime gali atsirasti dėl šlapimo takų infekcijos, inkstų ar šlapimo pūslės akmenų, inkstų ligų, prostatos patologijos, traumos, o kai kuriais atvejais – dėl šlapimo sistemos onkologinių susirgimų.

Dažniausios kraujo šlapime priežastys

• Šlapimo takų infekcija: kartu gali pasireikšti dažnas ar skubus noras šlapintis, deginimas ar skausmas šlapinantis, pakitęs šlapimo kvapas.
• Inkstų infekcija: be kraujo šlapime gali pasireikšti karščiavimas, šaltkrėtis, skausmas nugaroje ar šone, pykinimas.
• Inkstų ar šlapimo takų akmenys: akmenys gali pažeisti šlapimo takų gleivinę ir sukelti kraujavimą. Akmeniui judant gali atsirasti stiprus, priepuolinis skausmas.
• Prostatos ligos: prostatos padidėjimas ar uždegimas gali būti susijęs su hematurija ir šlapinimosi sutrikimais.
• Inkstų ligos: mikroskopinė hematurija gali būti vienas glomerulų ligų, įskaitant glomerulonefritą, požymių.
• Šlapimo sistemos trauma: kraujas šlapime gali atsirasti pažeidus inkstus, šlapimo pūslę ar kitus šlapimo sistemos organus.
• Intensyvus fizinis krūvis: trumpalaikė hematurija kartais nustatoma po didelio fizinio krūvio ar ilgų distancijų bėgimo. Vis dėlto kraujo šlapime nereikėtų automatiškai priskirti vien fiziniam aktyvumui.
• Vaistai: kai kurie vaistai, ypač antikoaguliantai, gali būti susiję su kraujavimo pasireiškimu, tačiau jų vartojimas nepanaikina būtinybės išsiaiškinti hematurijos priežastį.
• Onkologinės ligos: hematurija gali būti vienas iš šlapimo pūslės, inkstų, šlapimtakių, šlaplės ar prostatos piktybinių ligų požymių.
• Kitos priežastys: rečiau kraujas šlapime gali būti susijęs su paveldimomis inkstų ligomis, endometrioze ar kitomis būklėmis.

Kaip gali atrodyti kraujas šlapime?

Kai kraujo kiekis pakankamas, šlapimas gali tapti rausvas, raudonas arba rusvas. Net ir nedidelis kraujo kiekis kartais gali pastebimai pakeisti šlapimo spalvą. Pagal tai, kaip hematurija nustatoma, dažniausiai skiriamos dvi pagrindinės formos:

• Matoma (makroskopinė) hematurija – kraują ar šlapimo spalvos pokytį galima pastebėti plika akimi;
• Mikroskopinė hematurija – šlapimo spalva gali būti normali, tačiau eritrocitai nustatomi atliekant mikroskopinį šlapimo tyrimą.

Kokie simptomai gali pasireikšti kartu?

• Dažnas arba skubus noras šlapintis;
• Skausmas ar deginimas šlapinantis;
• Pilvo apačios skausmas;
• Nugaros ar šono skausmas;
• Pykinimas ar vėmimas;
• Karščiavimas;
• Šaltkrėtis;
• Pasunkėjęs šlapinimasis.

Kada dėl kraujo šlapime reikėtų kreiptis į gydytoją?

Pastebėjus, kad šlapimas tapo rausvas ar raudonas ir įtariate, kad jame yra kraujo, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Net jei kraujas šlapime nesukelia skausmo ar kitų simptomų, svarbu išsiaiškinti jo priežastį. Ypač svarbu neatidėlioti konsultacijos, jei kartu atsiranda:

• Pakitę šlapinimosi įpročiai;
• Skausmas pilvo apačioje, nugaroje ar šonuose;
• Infekcijos požymiai;
• Stiprūs ar greitai stiprėjantys simptomai.

Kaip diagnozuojama hematurijos priežastis?

• Bendras šlapimo tyrimas: vertinamas kraujo, baltymo ir kitų rodiklių buvimas šlapime;
• Šlapimo mikroskopinis tyrimas: padeda nustatyti ir įvertinti eritrocitus bei kitus šlapimo nuosėdų elementus;
• Šlapimo pasėlis: atliekamas įtariant bakterinę šlapimo takų infekciją;
• Kraujo tyrimai: gali būti vertinama inkstų funkcija, kraujo rodikliai ir kiti parametrai pagal klinikinę situaciją;
• Ultragarsinis tyrimas: gali būti vertinami inkstai, šlapimo pūslė ir kiti šlapimo sistemos organai;
• Kompiuterinė tomografija (KT): pagal indikacijas gali būti atliekama išsamesniam šlapimo takų įvertinimui;
• Cistoskopija: endoskopinis tyrimas, leidžiantis gydytojui apžiūrėti šlaplę ir šlapimo pūslę iš vidaus.

Kaip gydomas kraujas šlapime?

Hematurija nėra atskira liga, todėl gydymas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties:

• Šlapimo takų infekcija – nustačius bakterinę infekciją, gali būti skiriamas antibakterinis gydymas;
• Inkstų ar šlapimo takų akmenligė – gydymas parenkamas atsižvelgiant į akmens dydį, lokalizaciją, sukeliamus simptomus ir galimas komplikacijas;
• Prostatos ligos – gali būti taikomas medikamentinis ar, esant indikacijoms, chirurginis gydymas;
• Inkstų ligos – gydymas parenkamas pagal nustatytą inkstų patologiją ir jos sunkumą;
• Onkologinės ligos – nustačius piktybinį procesą, atliekamas išsamesnis ištyrimas ir sudaromas individualus gydymo planas;
• Vaistų sukeltas ar su jų vartojimu susijęs kraujavimas – gydytojas įvertina vartojamus vaistus ir, jei reikia, koreguoja gydymą.