Hematurija (kraujas šlapime) – tai eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) buvimas šlapime. Kraujas šlapime gali būti matomas plika akimi arba nustatomas tik atliekant laboratorinį šlapimo tyrimą. Nors hematurija ne visada reiškia sunkią ligą, šio simptomo nereikėtų ignoruoti. Kraujas šlapime gali atsirasti dėl šlapimo takų infekcijos, inkstų ar šlapimo pūslės akmenų, inkstų ligų, prostatos patologijos, traumos, o kai kuriais atvejais – dėl šlapimo sistemos onkologinių susirgimų.
Kokie simptomai gali pasireikšti kartu?
- Dažnas arba skubus noras šlapintis;
- Skausmas ar deginimas šlapinantis;
- Pilvo apačios skausmas;
- Nugaros ar šono skausmas;
- Pykinimas ar vėmimas;
- Karščiavimas;
- Šaltkrėtis;
- Pasunkėjęs šlapinimasis.
Kada dėl kraujo šlapime reikėtų kreiptis į gydytoją?
- Pastebėjote rausvą, raudoną ar rusvą šlapimą ir įtariate kraujavimą;
- Laboratoriniu tyrimu nustatyta hematurija;
- Kraujas šlapime pasireiškia pakartotinai;
- Atsiranda skausmas ar deginimas šlapinantis;
- Jaučiamas pilvo apačios, nugaros ar šono skausmas;
- Pakinta šlapinimosi dažnis arba atsiranda sunkumų šlapinantis;
- Šlapime pastebite kraujo krešulių;
- Kraujavimas pasireiškia vartojant kraujo krešėjimą veikiančius vaistus.
Dažniausios kraujo šlapime priežastys
- Šlapimo takų infekcija: kartu gali pasireikšti dažnas ar skubus noras šlapintis, deginimas ar skausmas šlapinantis, pakitęs šlapimo kvapas.
- Inkstų infekcija: be kraujo šlapime gali pasireikšti karščiavimas, šaltkrėtis, skausmas nugaroje ar šone, pykinimas.
- Inkstų ar šlapimo takų akmenys: akmenys gali pažeisti šlapimo takų gleivinę ir sukelti kraujavimą. Akmeniui judant gali atsirasti stiprus, priepuolinis skausmas.
- Prostatos ligos: prostatos padidėjimas ar uždegimas gali būti susijęs su hematurija ir šlapinimosi sutrikimais.
- Inkstų ligos: mikroskopinė hematurija gali būti vienas glomerulų ligų, įskaitant glomerulonefritą, požymių.
- Šlapimo sistemos trauma: kraujas šlapime gali atsirasti pažeidus inkstus, šlapimo pūslę ar kitus šlapimo sistemos organus.
- Intensyvus fizinis krūvis: trumpalaikė hematurija kartais nustatoma po didelio fizinio krūvio ar ilgų distancijų bėgimo. Vis dėlto kraujo šlapime nereikėtų automatiškai priskirti vien fiziniam aktyvumui.
- Vaistai: kai kurie vaistai, ypač antikoaguliantai, gali būti susiję su kraujavimo pasireiškimu, tačiau jų vartojimas nepanaikina būtinybės išsiaiškinti hematurijos priežastį.
- Onkologinės ligos: hematurija gali būti vienas iš šlapimo pūslės, inkstų, šlapimtakių, šlaplės ar prostatos piktybinių ligų požymių.
- Kitos priežastys: rečiau kraujas šlapime gali būti susijęs su paveldimomis inkstų ligomis, endometrioze ar kitomis būklėmis.
Kaip diagnozuojama hematurijos priežastis?
- Bendras šlapimo tyrimas: vertinamas kraujo, baltymo ir kitų rodiklių buvimas šlapime;
- Šlapimo mikroskopinis tyrimas: padeda nustatyti ir įvertinti eritrocitus bei kitus šlapimo nuosėdų elementus;
- Šlapimo pasėlis: atliekamas įtariant bakterinę šlapimo takų infekciją;
- Kraujo tyrimai: gali būti vertinama inkstų funkcija, kraujo rodikliai ir kiti parametrai pagal klinikinę situaciją;
- Ultragarsinis tyrimas: gali būti vertinami inkstai, šlapimo pūslė ir kiti šlapimo sistemos organai;
- Kompiuterinė tomografija (KT): pagal indikacijas gali būti atliekama išsamesniam šlapimo takų įvertinimui;
- Cistoskopija: endoskopinis tyrimas, leidžiantis gydytojui apžiūrėti šlaplę ir šlapimo pūslę iš vidaus.
Kaip gydomas kraujas šlapime?
Hematurija nėra atskira liga, todėl gydymas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties:
- Šlapimo takų infekcija – nustačius bakterinę infekciją, gali būti skiriamas antibakterinis gydymas;
- Inkstų ar šlapimo takų akmenligė – gydymas parenkamas atsižvelgiant į akmens dydį, lokalizaciją, sukeliamus simptomus ir galimas komplikacijas;
- Prostatos ligos – gali būti taikomas medikamentinis ar, esant indikacijoms, chirurginis gydymas;
- Inkstų ligos – gydymas parenkamas pagal nustatytą inkstų patologiją ir jos sunkumą;
- Onkologinės ligos – nustačius piktybinį procesą, atliekamas išsamesnis ištyrimas ir sudaromas individualus gydymo planas;
- Vaistų sukeltas ar su jų vartojimu susijęs kraujavimas – gydytojas įvertina vartojamus vaistus ir, jei reikia, koreguoja gydymą.
