Inkstų akmenligė: simptomai, diagnostika, gydymas

Inkstų akmenligė tai medžiagų apykaitos liga, kuriai būdingas akmenų susidarymas inkstų taurelėse ar geldelėse. Šia liga vyrai serga maždaug tris kartus dažniau nei moterys. Manoma, kad tam įtakos turi hormoniniai skirtumai – testosteronas skatina akmenų formavimąsi, o moterų organizme esantys citratai padeda slopinti jų susidarymą. Dažniausiai inkstų akmenligė diagnozuojama 30–60 metų amžiaus žmonėms.

Inkstų akmenų rūšys:

  • Kalcio akmenys: dažniausia inkstų akmenų rūšis. Dažniausiai sudaryti iš kalcio oksalato, rečiau – kalcio fosfato;
  • Šlapimo rūgšties akmenys: dažniau susidaro vartojant daug gyvūninės kilmės baltymų arba sergant podagra;
  • Struvito akmenys: formuojasi dėl pasikartojančių šlapimo takų infekcijų ir gali greitai didėti;
  • Cistino akmenys: reta akmenų rūšis, susijusi su paveldima liga – cistinurija.

Rizikos veiksniai

  • Paveldimumas;
  • Dehidratacija;
  • Nutukimas;
  • Ilga imobilizacija, nejudrumas;
  • Mitybiniai veiksniai (gausus baltymų, druskos vartojimas);
  • Virškinimo trakto ligos ir operacijos;
  • Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos.

Simptomai

  • Staigus, stiprus skausmas juosmens srityje ar šone;
  • Skausmas, plintantis į kirkšnį ar pilvo apačią;
  • Kraujas šlapime;
  • Skausmas ar deginimas šlapinantis;
  • Dažnas noras šlapintis;
  • Pykinimas ir vėmimas;
  • Drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas;
  • Karščiavimas ir šaltkrėtis;
  • Sunkumas pasišlapinti ar visiškas šlapimo susilaikymas..

Diagnostika

  • Sveikatos istorija ir apžiūra: inkstų akmenligei diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka pilvo fizinę apžiūrą;
  • Laboratoriniai tyrimai: atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, padedantys įvertinti inkstų funkciją, nustatyti uždegimo požymius, kalcio, šlapimo rūgšties bei kitų medžiagų koncentraciją. Esant poreikiui gali būti atliekamas ir 24 valandų šlapimo tyrimas;
  • Ultragarsinis tyrimas: saugus ir plačiai naudojamas vaizdinis tyrimas, padedantis nustatyti inkstų akmenis, šlapimo sąstovį bei kitus inkstų pakitimus;
  • Apžvalginė inkstų rentgenograma: gali padėti nustatyti kalcio turinčius akmenis. Kalcio oksalato ir kalcio fosfato akmenys rentgenogramoje matomi maždaug 80 % atvejų;
  • Kompiuterinė tomografija (KT): vienas tiksliausių tyrimų inkstų akmenims nustatyti. KT leidžia įvertinti akmenų dydį, lokalizaciją ir galimą šlapimo takų obstrukciją;
  • Genetiniai tyrimai: atliekami retais atvejais, kai įtariamos paveldimos ligos, didinančios inkstų akmenų susidarymo riziką, pavyzdžiui, cistinurija ar pirminė hiperoksalurija.  

Gydymas

Medikamentinis gydymas

  • Šlapimtakį atpalaiduojantys vaistai – padeda akmeniui lengviau pasišalinti su šlapimu;
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – veiksmingai malšina skausmą ir mažina uždegimą;
  • Vaistai nuo pykinimo ir vėmimo – padeda kontroliuoti su inkstų akmenlige susijusius simptomus.

Intervencinis gydymas

  • Litotripsija – neinvazinis gydymo metodas, kurio metu smūginės bangos suskaido akmenį į smulkesnius fragmentus, kurie vėliau pasišalina su šlapimu;
  • Ureteroskopija – per šlaplę ir šlapimo pūslę į šlapimtakį įvedamas specialus endoskopas, kuriuo akmuo susmulkinamas arba pašalinamas;
  • Perkutaninė nefrolitotomija – taikoma dideliems ar sudėtingiems inkstų akmenims. Procedūros metu per nedidelį pjūvį nugaroje į inkstą įvedami instrumentai, kuriais akmuo suskaidomas ir pašalinamas;
  • Laparoskopinė arba atvira operacija – atliekama retai, kai kiti gydymo metodai yra neveiksmingi arba netinkami.

Komplikacjos

  • Hidronefrozė;
  • Inkstų infekcija (pielonefritas);
  • Ūminis inkstų pažeidimas;
  • Dažnos šlapimo takų infekcijos;
  • Lėtinė inkstų liga.

Prevencija

  • Gerti pakankamai vandens (apie 2–3 litrus per dieną);
  • Riboti druskos vartojimą;
  • Saikingai vartoti gyvūninius baltymus;
  • Palaikyti normalų kūno svorį;
  • Vartoti pakankamai kalcio su maistu;
  • Laiku gydyti šlapimo takų infekcijas;
  • Vartoti gydytojo paskirtus vaistus akmenų susidarymo profilaktikai.

Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu


Apie OST KLINIKA

Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.

Gydytojai, kurie gali padėti: