Prostatos vėžys – viena dažniausių vyrų onkologinių ligų, kurios metu pakitusios prostatos ląstelės nekontroliuojamai auga, formuoja darinį, kuris infiltruoja aplinkinius audinius ir iš kurio vėžinės ląstelės gali išplisti (metastazuoti) į kitus organus. Dauguma prostatos vėžio atvejų progresuoja lėtai, todėl ne visada reikalingas skubus gydymas. Ankstyva diagnostika reikšmingai padidina sėkmingo gydymo ir išgyvenamumo galimybes.
Rizikos veiksniai
- Amžius (> 50 m.);
- Paveldimumas;
- Nutukimas;
- Rūkymas;
- Cheminių medžiagų poveikis.
Simptomai
- Dažnas šlapinimasis, ypač naktį;
- Staigus ir sunkiai sulaikomas noras šlapintis;
- Silpna arba nutrūkstanti šlapimo srovė;
- Nepilno šlapimo pūslės ištuštinimo jausmas;
- Šlapimo nelaikymas;
- Kraujas šlapime;
- Skausminga ejakuliacija;
- Erekcijos sutrikimai;
- Nugaros, dubens, klubų ar kaulų skausmai;
- Nuolatinis nuovargis;
- Nepaaiškinamas svorio kritimas;
- Rankų ar kojų silpnumas pažengusios ligos atvejais.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: prostatos vėžiui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Laboratoriniai tyrimai: prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimas padeda įvertinti prostatos būklę. Padidėjęs PSA kiekis gali rodyti prostatos vėžį, tačiau taip pat gali būti susijęs su gerybine prostatos hiperplazija ar prostatitu;
- Digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas: gydytojas per tiesiąją žarną apčiuopia prostatą, siekdamas nustatyti galimus sukietėjimus ar kitus pakitimus;
- Transrektinis ultragarsinis tyrimas: naudojamas prostatos struktūrai įvertinti ir biopsijai planuoti;
- Prostatos magnetinio rezonanso tomografija (MRT): leidžia tiksliai nustatyti įtartinas prostatos vietas ir įvertinti naviko išplitimą;
- Biopsija: prostatos biopsijos galutinis patologinis atsakymas yra svarbiausias tyrimas, kuris patvirtina ligos diagnozę ir nulemia paciento tolimesnį ištyrimą bei gydymo taktiką.
Gydymas
Atlikus visus reglamentuotus tyrimus ir nustačius prostatos vėžio diagnozę, tolimesnė gydymo taktika aptariama multidisciplininėje komisijoje (MDK), kur įvertinus navikinio proceso išplitimą ir vėžio biologinį potipį, nustatoma tolimesnė gydymo taktika. Prsotatos vėžio gydymas priklauso nuo: naviko histologinio tipo, naviko išplitimo/stadijos (TNM klasifikacija) prognozinių ir predikcinių veiksnių, amžiaus, ligonio funkcinės būklės, kardiopulmoninės sistemos funkcijos, gretutinių ligų, bei kitų prognozinių veiksnių.
Pagrindiniai prostatos vėžio gydymo būdai
Aktyvi stebėsena
Aktyvi stebėsena dažniausiai taikoma esant mažos rizikos, lėtai progresuojančiam prostatos vėžiui. Jos metu reguliariai atliekami PSA tyrimai, prostatos MRT bei esant poreikiui – biopsija. Gydymas pradedamas tik tada, kai nustatomi ligos progresavimo požymiai.
Lokalus gydymas
Chirurginis gydymas – radikali prostatektomija pagrindinis lokalizuoto prostatos vėžio gydymo metodas, kurio metu pašalinama visa prostatos liauka. Operacija gali būti atliekama atviru būdu arba naudojant robotinę chirurginę sistemą. Robotinė radikali prostatektomija leidžia operaciją atlikti per kelis mažus pjūvius, todėl dažnai sumažėja kraujo netekimas, pooperacinis skausmas ir sutrumpėja sveikimo laikotarpis.
Spindulinis gydymas – procedūros metu į naviką nukreipiama didelės energijos spinduliuotė, kuri naikina vėžines ląsteles. Gali būti taikoma išorinė spindulinė terapija, kai spinduliai nukreipiami iš specialaus aparato, arba brachiterapija, kai radioaktyvūs implantai įvedami tiesiai į prostatą.
Fokalinė terapija – tai minimaliai invazinis gydymas, kurio metu sunaikinama tik naviko pažeista prostatos dalis. Tam gali būti naudojamas didelio intensyvumo fokusuotas ultragarsas (HIFU), krioterapija (užšaldymas), lazerinė abliacija ar fotodinaminė terapija.
Sisteminis gydymas
Chemoterapija – gydymo metu naudojami vaistai, nukreipti į prostatos vėžio ląsteles ir jas naikinantys. Chemoterapija taip pat gali būti taikoma prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko dydį, kad jį būtų lengviau pašalinti.
Taikinių terapija – vaistai, kurie selektyviai ir tikslingai veikia tam tikras navikinių ląstelių molekules receptorius, stabdo vėžio augimą. Taikinių terapija paprastai taikoma žmonėms, sergantiems išplitusiu prostatos vėžiu.
Hormoninė terapija – testosteronas skatina prostatos vėžio augimą. Hormoninės terapijos metu vaistai blokuoja arba sumažina testosterono kiekį.
Imunoterapija – ji stiprina jūsų imuninę sistemą, kad ji galėtų geriau aptikti ir kovoti su vėžio ląstelėmis – imuninė sistema apsaugo organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų ir vėžinių ląstelių. Imuninės ląstelės geba atskirti savas ir svetimas ląsteles, tačiau kartais užpuola ir nepakitusias organizmo ląsteles dėl atpažinimo klaidos. Siekiant išvengti tokių klaidų ir per didelio imuninės sistemos aktyvumo, išsivystė imuninės sistemos patikros taškai. Vėžys naudojasi šia sistema, kad organizmas nepultų vėžinių ląstelių. Imunoterapija padeda imuninės sistemos ląstelėms surasti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Imunoterapija paprastai skiriama tik pažengusiam prostatos vėžiui gydyti.
Prevencija
- Reguliarus fizinis aktyvumas;
- Sveiko kūno svorio palaikymas;
- Rūkymo atsisakymas;
- Profilaktiniai sveikatos patikrinimai.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
