Endometriozė – yra dažnai skausminga liga, kai audinys, panašus į vidinį gimdos gleivinės sluoksnį veša už gimdos ertmės ribų ir sukelia nuo estrogenų priklausomą lėtinę uždegimo reakciją. Endometriozė dažnai pažeidžia pilvaplėvę, kiaušides ir kiaušintakius. Retais atvejais endometriozės gali būti randama ir kitose organuose kaip krūtis ar plaučiai. Ši liga dažniausiai pasireiškia vaisingo amžiaus moterims ir sutrikdo ne tik fizinę, bet ir psichosocialinę moters gerovę.
Endometriozė apibūdinama kaip lėtinė, progresuojanti ir atsinaujinanti būklė, reikalaujanti nuolatinio gydymo. Endometriozės audinys veikia kaip gimdos gleivinė - jis storėja, suyra ir kraujuoja per kiekvieną menstruacijų ciklą. Tačiau jis auga tose vietose, kur jam nepriklauso, ir neišeina iš organizmo. Kai endometriozė apima kiaušides, gali susidaryti cistos, vadinamos endometriomomis.
Simptomai
Endometriozės klinika yra įvairialypė, o simptomai nespecifiniai, būdingi daugeliui kitų ligų. Nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo iki endometriozės diagnozės patvirtinimo praeina nuo 7 iki 12 metų.
Dažniausi simptomai:
- Skausmingos mėnesinės;
- Skausmas lytinių santykių metu;
- Lėtiniai dubens skausmai (ne cikliški, tęsiasi 6 mėn. ir ilgiau);
- Skausmas ovuliacijos metu;
- Skausmas tuštinantis ar šlapinantis;
- Pernelyg gausus kraujavimas;
- Nevaisingumas;
- Lėtinis nuovargis;
- Kiti simptomai. Cikliniai kojų skausmai, pilvo pūtimas, viduriavimas ar skausminga žarnyno peristaltika mėnesinių metų, pykinimas, galvos svaigimas, ciklinis kvėpavimo sutrikimas ir alerginės reakcijos.
Endometriozės stadijos
Endometriozės klasifikacijos gali būti vertingos prognozuojant nevaisingumą bei parenkant tinkama nevaisingumo gydymą. Dažniausiai yra skirstoma į keturias stadijas:
- I stadija – minimali endometriozė, kurios metu randami keli paviršiniai židiniai kiaušidėse arba dubens audiniuose. Nėra randinio audinio (saaugų) arba jo kiekis minimalus.
- II stadija – lengva, kurios metu randama daugiau židinių negu I stadijoje, taipogi yra randinio audinio.
- III stadija – vidutinė, kurios metu randama daug gilesnių židinių ir sąaugų. Mažos cistos vienoje arba abiejose kiaušidėse.
- IV stadija – sunki, kurios metu randa daug gilių židinių ir sąaugų. Didelės cistos vienoje arba abiejose kiaušidėse.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra. Endometriozei diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, gretutines ligas, šeimos ligos istoriją ir atlieka pilvo ir dubens apžiūrą.
- Echoskopija – pirmo pasirinkimo vaizdo tyrimas įtariant endometriozę.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – dažniausiai atliekamas diagnozuojant giliąją endometriozę ir jos išplitimą. Taipogi šis tyrimas padeda diferencijuoti gimdos endometriozę su kitomis ligomis kaip miomatozę.
- Laparoskopija – svarbiausias ir „auksinio standarto“ diagnostikos metodas, rekomenduojama atlikti iš karto po mėnesinių, nes tai sumažina ligos atkryčio riziką. Paauglėms laparoskopija atliekama, kai medikamentinis gydymas yra neveiksmingas.
Gydymas
Tai, kokį metodą pasirinksite jūs ir jūsų gydytojas, priklausys nuo to, kiek rimti yra jūsų simptomai ir ar planuojate nėštumą. Dažniausiai pirmiausia rekomenduojamas konservatyvus medikamentinis gydymo būdas. Jeigu konservatyvus gydymas yra neefektyvus, rekomenduojamas chirurginis (laparoskopija) gydymo būdas.
Medikamentinis gydymas
Medikamentinio gydymo principai – slopinti endometro liaukų ir stromos augimą bei pašalinti ar sumažinti klinikinius simptomus.
Nesteroidiniai vasitai nuo uždegimo (NVNU). Jie gali padėti palengvinti skausmingus menstruacijų spazmus.
Hormonų terapija. Dėl menstruacijų ciklo metu kylančių ir mažėjančių hormonų endometriozės audinys sustorėja, suyra ir kraujuoja. Hormonų terapija nėra nuolatinis endometriozės gydymas. Nutraukus gydymą simptomai gali atsinaujinti. Endometriozei gydyti taikomi šie hormonų terapijos būdai:
- Kontracepcija. Daugeliui kontracepciją naudojančių moterų menstruacijos būna lengvesnės ir trumpesnės. Kai kuriais atvejais kontraceptikų vartojimas gali palengvinti skausmą arba jo atsikratyti.
- Progestinai. Turi galingą antiestrogeninį poveikį į endometriumą. Įvairūs gydymo progestinais būdai gali sustabdyti menstruacijas ir endometriozės audinio augimą, todėl gali palengvėti simptomai.
- Aromatazių inhibitoriai. Tai vaistų, mažinančių estrogenų kiekį organizme klasė.
- Gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (GnRH) agnoistai ir antagonistai. Šie vaistai blokuoja menstruacijų ciklą ir mažina estrogenų kiekį. Dėl to endometriozės audinys susitraukia. Šie vaistai sukuria dirbtinę menopauzę. Mažos estrogenų ar progestino dozės vartojimas kartu su Gn-RH agonistais ir antagonistais gali palengvinti šalutinį menopauzės poveikį. Tai karščio bangos, makšties sausumas ir kaulų nykimas. Nutraukus vaisto vartojimą, mėnesinės ir galimybė pastoti grįžta.
Chirurginis gydymas
Chirurginis gydymas gali būti tausojantis arba radikalus:
- Tausojančios chirurgijos tikslas yra atstatyti normalią anatomiją ir pašalinti skausmo priežastį moterims, kurios planuoja nėštumą, arba siekiant išvengti dirbtinės menopauzės.
- Radikali chirurgija apima abiejų pusių kiaušidžių ir kiaušintakių pašalinimą, siekiant sukelti menopauzę, su visų matomų endometriozės židinių bei infiltratų pašalinimu (kartu gali būti pašalinta ir gimda); taikomas moterims, kurioms gydant vaistais, išlieka stiprūs skausmai, kurios neplanuoja ateityje nėštumo.
Endometriozė ir nevaisingumas
Endometriozė ne visada sukelia nevaisingumą. Nemažai endometrioze sergančių moterų sėkmingai pagimdo, tačiau net minimali ar nedidelio laipsnio endometriozė padidina nevaisingumo riziką. Kuo sunkesnio laipsnio endometriozė, tuo didesnė nevaisingumo rizika, nes planuoti nėštumą trukdo endometriozės sukeltos mažojo dubens sąaugos bei organų randiniai pokyčiai, sutrikdantys kiaušinėlio perkėlimą iš kiaušidės į kiaušintakį bei embriono pernešimą į gimdą.
Sergant endometrioze ir atsiradus vaisingumo sutrikimams, gali būti taikomi šie gydymo būdai:
- Chirurginis nevaisingumo gydymas. Kai laparoskopijos metu nustatoma tik minimali ar lengvo laipsnio endometriozė, jos židiniai turi būti sunaikinti, o sąaugos – pašalintos, nes tai didina nėštumo tikimybę, lyginant su vien diagnostine laparoskopija.
- IUI (intrauterininis apvaisinimas) su kiaušidžių funkcijos stimuliacija padidina nėštumo tikimybę.
- IVF (apvaisinimas in vitro) gydymo būdas naudojamas kai yra pakenkti kiaušintakiai, kai kartu yra vyro nevaisingumas arba kai paprastesni gydymo būdai nepadėjo pastoti.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.