Elektrokardiograma (EKG): kada atliekama ir ką parodo?

Elektrokardiograma (EKG) – tai greitas, neskausmingas ir neinvazinis tyrimas, kurio metu registruojamas širdies elektrinis aktyvumas. Tyrimas leidžia įvertinti širdies susitraukimų dažnį ir ritmą bei nustatyti tam tikrus širdies veiklos sutrikimus. Elektrokardiograma gali padėti nustatyti širdies ritmo sutrikimus, esamo ar anksčiau įvykusio miokardo infarkto požymius bei kitus širdies elektrinės veiklos pokyčius.

Kada atliekama elektrokardiograma?

Elektrokardiograma gali būti atliekama profilaktiškai vertinant širdies veiklą arba siekiant nustatyti paciento jaučiamų simptomų priežastį. EKG gali būti rekomenduojama, jeigu pasireiškia:

Krūtinės skausmas ar diskomfortas;
Širdies permušimai;
Stiprus, dažnas ar nereguliarus širdies plakimas;
Padažnėjęs pulsas;
Dusulys;
Galvos svaigimas;
Apsvaigimas ar alpimo pojūtis;
Silpnumas ar neįprastas nuovargis;
Sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.

Ką parodo elektrokardiograma?

Elektrokardiogramos metu užregistruojami širdies elektriniai signalai. Vertindamas EKG gydytojas gali nustatyti:

Širdies susitraukimų dažnį;
Širdies ritmą;
Širdies ritmo sutrikimus, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimą ar plazdėjimą;
Miokardo infarkto požymius;
Tam tikrus širdies raumens aprūpinimo krauju ir deguonimi sutrikimų požymius.

Jeigu elektrokardiogramoje nustatoma pakitimų arba paciento simptomams įvertinti EKG informacijos nepakanka, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, širdies echoskopiją ar ilgesnį širdies ritmo stebėjimą.

Kaip pasiruošti elektrokardiogramai?

Specialaus pasiruošimo elektrokardiogramai dažniausiai nereikia. Prieš tyrimą svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus, nereceptinius preparatus ir maisto papildus, nes kai kurie iš jų gali turėti įtakos širdies ritmui ir EKG rezultatams. Prieš tyrimą ant krūtinės odos nerekomenduojama tepti riebių kremų ar losjonų, nes dėl jų elektrodai gali prasčiau prilipti prie odos.

Kas vyksta elektrokardiogramos metu?

Elektrokardiogramos metu reikės apnuoginti krūtinės sritį ir atsigulti ant tyrimo stalo. Ant krūtinės, rankų ir kojų pritvirtinami specialūs elektrodai, kurie registruoja širdies elektrinį aktyvumą. Tyrimo metu reikia ramiai gulėti ir nekalbėti, tačiau galima normaliai kvėpuoti. Judesiai gali turėti įtakos registruojamo signalo kokybei. Elektrokardiograma yra greitas ir neskausmingas tyrimas.

Kas vyksta po elektrokardiogramos?

Baigus tyrimą elektrodai nuimami, o gydytojas įvertina užregistruotą širdies elektrinį aktyvumą. Jeigu nenustatoma pakitimų, dėl kurių reikėtų skubaus papildomo ištyrimo ar gydymo, po elektrokardiogramos galima iš karto grįžti prie įprastos kasdienės veiklos. Kartais elektrodų tvirtinimo vietose gali trumpam atsirasti nežymus odos paraudimas ar sudirginimas.

Kada sužinosite elektrokardiogramos rezultatus?

Elektrokardiogramos rezultatai įvertinami išanalizavus užregistruotą širdies elektrinį aktyvumą. Gydytojas paaiškins tyrimo rezultatus ir, jeigu reikia, rekomenduos papildomus tyrimus ar gydymą.

Ką daryti, jei EKG neužfiksuoja širdies ritmo sutrikimo?

Įprasta elektrokardiograma registruoja širdies elektrinį aktyvumą tik tyrimo metu. Todėl jeigu širdies permušimai, nereguliarus plakimas, galvos svaigimas ar kiti simptomai pasireiškia epizodiškai, atliekant EKG ritmo sutrikimo gali nebūti. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti ilgesnį širdies ritmo stebėjimą. Holterio monitoravimas leidžia nepertraukiamai registruoti širdies elektrinį aktyvumą ilgesnį laiką, dažniausiai 24–48 valandas ar ilgiau. Kai simptomai pasireiškia rečiau, gali būti naudojami ir ilgesniam stebėjimui skirti širdies ritmo registravimo prietaisai.