Kosulys – tai apsauginis organizmo refleksas, padedantis pašalinti iš kvėpavimo takų gleives, mikroorganizmus, dirgiklius ir kitas pašalines medžiagas. Jis gali atsirasti dėl kvėpavimo takų infekcijų, alergijos, astmos, gastroezofaginio refliukso, aplinkos dirgiklių ar kitų sveikatos sutrikimų. Dažniausiai ūminis kosulys praeina savaime, tačiau ilgai trunkantis, stiprėjantis ar kitais simptomais lydimas kosulys gali būti ligos požymis, todėl svarbu nustatyti jo priežastį.
Kokios yra kosulio rūšys?
- Sausas kosulys: kosint neišskiriama skreplių, dažnai jaučiamas gerklės dirginimas;
- Drėgnas kosulys: kosint atkosėjama gleivių ar skreplių;
- Lojantis kosulys: šiurkštus, lojimą primenantis kosulys;
- Priepuolinis kosulys: pasireiškia intensyviais, pasikartojančiais kosulio priepuoliais.
Kokie simptomai gali pasireikšti kartu?
- Gerklės skausmas ar dirginimas;
- Skreplių atkosėjimas;
- Nosies užgulimas;
- Karščiavimas;
- Švokštimas;
- Dusulys;
- Krūtinės skausmas;
- Silpnumas;
- Galvos ar raumenų skausmas;
- Pykinimas ar vėmimas.
Kada dėl kosulio reikėtų kreiptis į gydytoją?
- Kosulys nepraeina arba tęsiasi ilgiau nei kelias savaites;
- Kosulys palaipsniui stiprėja;
- Pasireiškia dusulys ar švokštimas;
- Kartu atsiranda aukšta ar užsitęsusi temperatūra;
- Jaučiamas krūtinės skausmas;
- Kosulio priepuoliai sukelia vėmimą;
- Atkosėjamas krauju;
- Kosulys reikšmingai trikdo miegą ar kasdienę veiklą.
Dažniausios kosulio priežastys
- Kvėpavimo takų infekcijos: peršalimas, gripas, bronchitas, COVID-19, kokliušas ar plaučių uždegimas gali sukelti ūminį ar užsitęsusį kosulį;
- Astma: kosulį gali lydėti švokštimas, dusulys ar spaudimo pojūtis krūtinėje;
- Alergija: žiedadulkės, gyvūnų alergenai, pelėsiai ar kiti alergenai gali dirginti kvėpavimo takus;
- Sekreto tekėjimas į ryklę: iš nosies ar prienosinių ančių tekantis sekretas gali dirginti ryklę ir provokuoti kosulį;
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL): skrandžio turinio patekimas į stemplę gali būti viena iš lėtinio kosulio priežasčių;
- Lėtinės plaučių ligos: lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir kitos kvėpavimo sistemos ligos gali sukelti ilgalaikį kosulį;
- Aplinkos dirgikliai: tabako dūmai, dulkės, cheminės medžiagos ar stiprūs kvapai gali dirginti kvėpavimo takus;
- Vaistai: kai kurie vaistai, ypač angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai, gali sukelti sausą kosulį.
Kaip diagnozuojama kosulio priežastis?
- Sveikatos istorija ir apžiūra: kosuliui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Kraujo tyrimai: pagal klinikinę situaciją gali padėti įvertinti infekciją ar uždegimą;
- Krūtinės ląstos rentgenograma: atliekama įtariant plaučių uždegimą ar kitą plaučių patologiją;
- Plaučių funkcijos tyrimas: naudingas įtariant astmą, LOPL ar kitas kvėpavimo takų ligas.
Kaip gydomas kosulys?
- Simptominis gydymas – kai kuriais atvejais gali būti naudojami kosulį slopinantys ar atsikosėjimą lengvinantys preparatai;
- Kvėpavimo takų infekcijos – daugeliu virusinių infekcijų atvejų taikomas simptominis gydymas, pakankamas skysčių vartojimas ir poilsis;
- Bakterinės infekcijos – antibiotikai skiriami tik tada, kai nustatoma arba pagrįstai įtariama bakterinė infekcija ir yra indikacijų antibakteriniam gydymui;
- Astma ar LOPL – gali būti skiriami inhaliuojamieji vaistai ir kitas ligos kontrolei skirtas gydymas;
- Alergija ar sekreto tekėjimas į ryklę – gydymas parenkamas atsižvelgiant į priežastį ir gali apimti antihistamininius vaistus ar nosies purškalus;
- Gastroezofaginis refliuksas – gali būti rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai ir medikamentinis gydymas.
