Mėnesinių vėlavimas – tai būklė, kai menstruacijos neprasideda įprastu moters menstruacinio ciklo metu. Nedidelis ciklo svyravimas gali būti normalus, tačiau ilgesnis ar pasikartojantis mėnesinių vėlavimas gali būti susijęs su nėštumu, hormonų pokyčiais, stresu, kūno svorio pokyčiais, intensyviu fiziniu krūviu ar įvairiomis sveikatos būklėmis. Jeigu mėnesinės vėluoja lytiškai aktyviai vaisingo amžiaus moteriai, pirmiausia rekomenduojama atmesti nėštumą.
Kokie yra mėnesinių vėlavimo požymiai?
Pagrindinis požymis – menstruacijos neprasideda numatytu laiku. Kartu gali pasireikšti:
- Pilvo apačios tempimas ar maudimas;
- Krūtų jautrumas ar padidėjimas;
- Pilvo pūtimas;
- Nuotaikos pokyčiai;
- Nuovargis;
- Galvos skausmas;
- Pykinimas;
- Pakitusios išskyros iš makšties;
- Kūno svorio pokyčiai;
- Padidėjęs plaukuotumas ar aknė;
- Karščio pylimas ar kiti hormoninių pokyčių simptomai.
Kada dėl vėluojančių mėnesinių kreiptis į gydytoją?
- Mėnesinių vėlavimas kartojasi;
- Menstruacijų nėra 3 mėnesius ar ilgiau, nors anksčiau ciklas buvo reguliarus;
- Menstruacijų ciklas tapo ryškiai nereguliarus;
- Atsirado neįprastas kraujavimas;
- Vargina dubens ar pilvo apačios skausmas;
- Atsirado išskyrų iš krūtų, ryški aknė ar padidėjęs plaukuotumas;
- Yra kitų hormoninių sutrikimų požymių;
- Nėštumo testas teigiamas ir atsiranda kraujavimas ar pilvo skausmas.
Dažniausios mėnesinių vėlavimo priežastys
- Nėštumas: viena dažniausių mėnesinių vėlavimo priežasčių vaisingo amžiaus moterims. Jei yra nėštumo tikimybė ir mėnesinės vėluoja, rekomenduojama atlikti nėštumo testą;
- Stresas: stiprus ar ilgalaikis emocinis bei fizinis stresas gali paveikti hormonų pusiausvyrą, sutrikdyti ovuliaciją ir lemti vėluojančias ar laikinai išnykusias mėnesines;
- Kūno svorio ir mitybos pokyčiai: staigus svorio sumažėjimas, nepakankamas kalorijų kiekis, griežtos dietos ar reikšmingas svorio padidėjimas gali sutrikdyti ovuliaciją ir menstruacinį ciklą;
- Intensyvus fizinis krūvis: didelis fizinis krūvis, ypač kartu su nepakankamu energijos suvartojimu, gali sutrikdyti hormoninę reguliaciją ir lemti menstruacijų vėlavimą ar išnykimą;
- Hormoninė kontracepcija: kontraceptinės tabletės, hormoninis žiedas, pleistras, implantas ar hormoninė gimdos spiralė gali pakeisti kraujavimo pobūdį. Mėnesinės gali tapti negausios, nereguliarios arba visai išnykti;
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): dėl ovuliacijos ir hormonų pusiausvyros sutrikimų mėnesinės gali būti nereguliarios, retos arba visai išnykti. Kartu gali pasireikšti aknė, padidėjęs plaukuotumas, plaukų retėjimas ar kūno svorio didėjimas;
- Skydliaukės veiklos sutrikimai: tiek sumažėjusi, tiek padidėjusi skydliaukės veikla gali sutrikdyti menstruacinį ciklą ir lemti vėluojančias ar nereguliarias mėnesines;
- Padidėjęs prolaktino kiekis: hiperprolaktinemija gali slopinti ovuliaciją ir sukelti menstruacijų retėjimą arba jų išnykimą. Kartais kartu gali atsirasti išskyrų iš krūtų;
- Perimenopauzė: artėjant menopauzei ovuliacija tampa mažiau reguliari, todėl menstruacinio ciklo trukmė gali kisti, o mėnesinės – vėluoti ar būti praleidžiamos. Kartu gali pasireikšti karščio pylimai, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai ar makšties sausumas;
- Paauglystė: pirmaisiais metais po pirmųjų menstruacijų ciklas gali būti nereguliarus dėl dar besiformuojančios hormoninės reguliacijos;
- Žindymas: padidėjęs prolaktino kiekis žindymo laikotarpiu gali slopinti ovuliaciją, todėl mėnesinės gali būti nereguliarios arba kurį laiką visai nepasireikšti;
- Kitos priežastys: rečiau mėnesinių vėlavimas gali būti susijęs su kiaušidžių funkcijos, hipofizės ar pagumburio sutrikimais, lėtinėmis ligomis, kai kurių vaistų vartojimu ar kitomis endokrininėmis būklėmis.
Kaip nustatoma mėnesinių vėlavimo priežastis?
- Nėštumo testas arba β-hCG tyrimas: atliekamas nėštumui patvirtinti arba atmesti. Esant neaiškiam rezultatui, gali būti nustatomas β-hCG kiekis kraujyje;
- Ginekologinė apžiūra: atliekama siekiant įvertinti lytinių organų būklę ir nustatyti galimus pakitimus;
- Dubens organų ultragarsinis tyrimas: leidžia įvertinti gimdą, endometriumą ir kiaušides bei nustatyti struktūrinius pokyčius ar policistinių kiaušidžių požymius;
- Hormoniniai kraujo tyrimai: pagal klinikinę situaciją gali būti tiriami TSH, prolaktinas, FSH, LH, estradiolis, androgenai ir kiti hormonai, siekiant įvertinti galimus ovuliacijos ar endokrininės sistemos sutrikimus;
- Papildomi instrumentiniai tyrimai: retesniais atvejais, įtarus hipofizės, gimdos ar kitų organų patologiją, gali būti skiriami papildomi vaizdiniai tyrimai.
Kaip gydomas mėnesinių vėlavimas?
- Menstruacinio ciklo stebėjimas: kai mėnesinių vėlavimas yra trumpalaikis ir nenustatoma patologinių pokyčių, gali būti rekomenduojama stebėti ciklo reguliarumą;
- Mitybos ir kūno svorio korekcija: esant nepakankamam energijos suvartojimui, staigiam svorio kritimui ar nutukimui, gali būti rekomenduojama koreguoti mitybą ir kūno svorį;
- Fizinio krūvio koregavimas: sumažinus pernelyg intensyvų fizinį krūvį ir užtikrinus pakankamą energijos suvartojimą, gali atsistatyti reguliarus menstruacinis ciklas;
- Streso mažinimas: esant su stresu susijusiems ciklo sutrikimams, gali būti rekomenduojama gerinti miego režimą, mažinti emocinę įtampą ir koreguoti gyvenimo būdą;
- Skydliaukės ligų gydymas: nustačius hipotirozę ar hipertirozę, taikomas atitinkamas gydymas, siekiant normalizuoti skydliaukės funkciją;
- Hiperprolaktinemijos gydymas: priklausomai nuo priežasties, gali būti koreguojamas vartojamų vaistų režimas arba skiriamas prolaktino kiekį mažinantis gydymas;
- Policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) gydymas: atsižvelgiant į simptomus ir nėštumo planus, gali būti taikoma gyvenimo būdo korekcija, hormoninis ar kitas medikamentinis gydymas;
- Hormoninės kontracepcijos koregavimas: jei menstruacinio kraujavimo pokyčiai susiję su kontracepcijos vartojimu, gali būti svarstomas kontracepcijos metodo pakeitimas;
- Hormoninis gydymas: esant indikacijoms, gali būti skiriami progestagenai ar kiti hormoniniai preparatai menstruaciniam ciklui reguliuoti arba gimdos gleivinei apsaugoti.
