Kraujavimas iš makšties

Makšties kraujavimas – tai gali būti kraujavimas, susijęs su menstruacijomis arba nesusijęs su jomis. Kraujavimas, pasireiškiantis tarp menstruacijų ar ne įprastu menstruacinio ciklo metu, laikomas nenormaliu makšties kraujavimu. Jo priežastys gali būti įvairios – nuo hormoninių pokyčių ir gerybinių ginekologinių ligų iki nėštumo komplikacijų ar piktybinių susirgimų. Todėl svarbu nustatyti kraujavimo priežastį ir prireikus laiku pradėti gydymą.

Kaip pasireiškia nenormalus kraujavimas iš makšties?

Kada dėl kraujavimo iš makšties reikėtų kreiptis į gydytoją?

  • Menstruacinio ciklo reguliarumo pokytis;
  • Pastebimas kraujo kiekio pokytis menstruacinio ciklo metu;
  • Kraujavimas po lytinių santykių;
  • Bet koks kraujavimas prieš lytinį brendimą arba po menopauzės;
  • Kraujavimas, susijęs su makšties plovimu;
  • Kraujavimas po naujų vaistų arba hormoninio gydymo pradžios;
  • Kraujavimas nėštumo metu;
  • Bet koks kraujavimas, kurį lydi stiprus skausmas;
  • Turite karščiavimą, svaigsta galva, arba jaučiate skausmą dubens srityje.

Dažniausios kraujavimo iš makšties priežastys

  • Anovuliacija: ovuliacijos nebuvimas gali sukelti nereguliarų, užsitęsusį ar gausų menstruacinį kraujavimą;
  • Policistinių kiaušidžių sindromas: tai hormonų pusiausvyros sutrikimas, susijęs su padidėjusia kiaušidžių androgenų sinteze ir lydimas biocheminių ir metabolinių pokyčių;
  • Onkologiniai susirgimai: gimdos kaklelio, gimdos gleivinės, kiaušidžių ar kiaušintakių onkologiniai susirgimai;
  • Kraujavimo sutrikimai: normalios kraujo krešėjimo funkcijos sutrikimas gali atsirasti dėl paveldimos ligos, pvz., hemofilijos ar von Willebrando ligos, trombocitopenijos, vitamino K trūkumo arba kaip vaistų šalutinis poveikis;
  • Hipotireozė: nepakankama skydliaukės funkcija gali sutrikdyti normalius menstruacinius ciklus;
  • Gimdos miomos: gerybiniai augliai, kurie išsivysto iš gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio ląstelių. Jų dydis, skaičius, augimo greitis ir vieta gimdoje gali labai skirtis;
  • Adenomiozė: tai lėtinė būklė, kai gimdos gleivinė įsiskverbia į raumeninį gimdos sluoksnį;
  • Gimdos polipai: polipai įprastai yra gerybiniai, tačiau kai kurie gali išsivystyti į ikivėžinius susirgimus;
  • Sunkus gimdos kaklelio uždegimas;
  • Endometriumo hiperplazija: endometriumo sustorėjimas ir išvešėjimas;
  • Negimdinis nėštumas: nėštumas, kai apvaisintas kiaušinėlis auga ne gimdoje, o įprastai kiaušintakiuose;
  • Placentos atitrūkimas: placentos atitrūkimas nuo gimdos sienos;
  • Placentos previa: kai placenta yra žemai gimdoje ir iš dalies arba visiškai dengia gimdos kaklelį;
  • Priešlaikinis gimdymas: gimdymas, kuris prasideda prieš 37 nėštumo savaitę;
  • Persileidimas: nėštumo nutrūkimas prieš 20 savaitę;
  • Pakaitinė hormonų terapija: gydymas, skirtas menopauzės simptomams palengvinti;
  • Infekcija: gali atsirasti dubens ertmėje arba šlapimo takuose. Taip pat gali būti kraujavimas, kurį sukelia lytiniu keliu plintančios infekcijos;
  • Gimdos kaklelio arba gimdos gleivinės biopsija: biopsija yra procedūra, kurios metu iš gimdos kaklelio arba gimdos paimamas audinys ir tiriamas, siekiant nustatyti galimas ligas.

Kaip diagnozuojamas kraujavimas iš makšties?

  • Sveikatos istorija ir ginekologinė apžiūra: kraujavimui iš makšties diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, buvusias makšties infekcijas, lytiškai plintančias infekcijas ir atlieka pilvo ir dubens apžiūrą;
  • Nėštumo testas: vaisingo amžiaus pacientėms, kai nėštumas galimas, atliekamas šlapimo arba kraujo hCG tyrimas;
  • PAP testas: atliekant PAP tyrimą, gydytojas akušeris-ginekologas nuo gimdos kaklelio paima ląstelių mėginius. Po to ląstelės ištiriamos laboratorijoje, siekiant patikrinti, ar nėra pakitusių ląstelių;
  • Laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas, biocheminiai tyrimai, skydliaukės funkcionavimo tyrimai, šlapimo tyrimas;
  • Ultragarsinis tyrimas: galima nustatyti gimdos ir kiaušidžių pakitimus, jų lokalizaciją, įvertinti struktūrą;
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): šis tyrimas gali išsamiau parodyti pakitimus, jų dydį ir  tikslią vietą;
  • Histeroskopija: tai procedūra, leidžianti gydytojui apžiūrėti bei įvertinti gimdos ertmės pokyčius ir atlikti intervencijas;
  • Endometriumo biopsija: gimdos gleivinės audinio mėginys paimamas histologiniam tyrimui, kai būtina atmesti endometriumo hiperplaziją ar piktybinius pakitimus.

Kaip gydomas kraujavimas iš makšties?

  • Hormoninis gydymas - tam tikrais atvejais skiriami hormoniniai kontraceptikai ar progestinai, padedantys reguliuoti menstruacinį ciklą ir sumažinti kraujavimą;
  • Hormoninė gimdos spiralė - levonorgestrelį išskirianti gimdos sistema gali būti naudojama gausiam menstruaciniam kraujavimui gydyti, kai nėra kontraindikacijų;
  • Nehormoninis medikamentinis gydymas - pagal indikacijas gali būti skiriama traneksamo rūgštis arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), padedantys sumažinti menstruacinį kraujavimą;
  • Infekcijų gydymas - nustačius bakterinę infekciją, gali būti skiriamas atitinkamas antibakterinis gydymas;
  • Histeroskopinis gydymas - tam tikrais atvejais pašalinami gimdos gleivinės polipai ar kiti kraujavimą sukeliantys dariniai;
  • Miomų gydymas - priklausomai nuo jų dydžio, lokalizacijos ir simptomų, gali būti taikomas medikamentinis gydymas, miomektomija ar gimdos arterijų embolizacija;
  • Histerektomija - gimdos pašalinimo operacija gali būti taikoma esant tam tikroms sunkioms gerybinėms ligoms arba gydant onkologinius susirgimus.