Makšties kraujavimas – tai gali būti kraujavimas, susijęs su menstruacijomis arba nesusijęs su jomis. Kraujavimas, pasireiškiantis tarp menstruacijų ar ne įprastu menstruacinio ciklo metu, laikomas nenormaliu makšties kraujavimu. Jo priežastys gali būti įvairios – nuo hormoninių pokyčių ir gerybinių ginekologinių ligų iki nėštumo komplikacijų ar piktybinių susirgimų. Todėl svarbu nustatyti kraujavimo priežastį ir prireikus laiku pradėti gydymą.
Kaip pasireiškia nenormalus kraujavimas iš makšties?
- Kraujavimas arba tepimas tarp menstruacijų;
- Neįprastai gausios arba ilgiau nei įprastai trunkančios menstruacijos;
- Nereguliarus menstruacinis kraujavimas;
- Kraujavimas po lytinių santykių;
- Kraujavimas po menopauzės;
- Kraujavimas nėštumo metu;
- Kraujingos išskyros iš makšties.
Kada dėl kraujavimo iš makšties reikėtų kreiptis į gydytoją?
- Menstruacinio ciklo reguliarumo pokytis;
- Pastebimas kraujo kiekio pokytis menstruacinio ciklo metu;
- Kraujavimas po lytinių santykių;
- Bet koks kraujavimas prieš lytinį brendimą arba po menopauzės;
- Kraujavimas, susijęs su makšties plovimu;
- Kraujavimas po naujų vaistų arba hormoninio gydymo pradžios;
- Kraujavimas nėštumo metu;
- Bet koks kraujavimas, kurį lydi stiprus skausmas;
- Turite karščiavimą, svaigsta galva, arba jaučiate skausmą dubens srityje.
Dažniausios kraujavimo iš makšties priežastys
- Anovuliacija: ovuliacijos nebuvimas gali sukelti nereguliarų, užsitęsusį ar gausų menstruacinį kraujavimą;
- Policistinių kiaušidžių sindromas: tai hormonų pusiausvyros sutrikimas, susijęs su padidėjusia kiaušidžių androgenų sinteze ir lydimas biocheminių ir metabolinių pokyčių;
- Onkologiniai susirgimai: gimdos kaklelio, gimdos gleivinės, kiaušidžių ar kiaušintakių onkologiniai susirgimai;
- Kraujavimo sutrikimai: normalios kraujo krešėjimo funkcijos sutrikimas gali atsirasti dėl paveldimos ligos, pvz., hemofilijos ar von Willebrando ligos, trombocitopenijos, vitamino K trūkumo arba kaip vaistų šalutinis poveikis;
- Hipotireozė: nepakankama skydliaukės funkcija gali sutrikdyti normalius menstruacinius ciklus;
- Gimdos miomos: gerybiniai augliai, kurie išsivysto iš gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio ląstelių. Jų dydis, skaičius, augimo greitis ir vieta gimdoje gali labai skirtis;
- Adenomiozė: tai lėtinė būklė, kai gimdos gleivinė įsiskverbia į raumeninį gimdos sluoksnį;
- Gimdos polipai: polipai įprastai yra gerybiniai, tačiau kai kurie gali išsivystyti į ikivėžinius susirgimus;
- Sunkus gimdos kaklelio uždegimas;
- Endometriumo hiperplazija: endometriumo sustorėjimas ir išvešėjimas;
- Negimdinis nėštumas: nėštumas, kai apvaisintas kiaušinėlis auga ne gimdoje, o įprastai kiaušintakiuose;
- Placentos atitrūkimas: placentos atitrūkimas nuo gimdos sienos;
- Placentos previa: kai placenta yra žemai gimdoje ir iš dalies arba visiškai dengia gimdos kaklelį;
- Priešlaikinis gimdymas: gimdymas, kuris prasideda prieš 37 nėštumo savaitę;
- Persileidimas: nėštumo nutrūkimas prieš 20 savaitę;
- Pakaitinė hormonų terapija: gydymas, skirtas menopauzės simptomams palengvinti;
- Infekcija: gali atsirasti dubens ertmėje arba šlapimo takuose. Taip pat gali būti kraujavimas, kurį sukelia lytiniu keliu plintančios infekcijos;
- Gimdos kaklelio arba gimdos gleivinės biopsija: biopsija yra procedūra, kurios metu iš gimdos kaklelio arba gimdos paimamas audinys ir tiriamas, siekiant nustatyti galimas ligas.
Kaip diagnozuojamas kraujavimas iš makšties?
- Sveikatos istorija ir ginekologinė apžiūra: kraujavimui iš makšties diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, buvusias makšties infekcijas, lytiškai plintančias infekcijas ir atlieka pilvo ir dubens apžiūrą;
- Nėštumo testas: vaisingo amžiaus pacientėms, kai nėštumas galimas, atliekamas šlapimo arba kraujo hCG tyrimas;
- PAP testas: atliekant PAP tyrimą, gydytojas akušeris-ginekologas nuo gimdos kaklelio paima ląstelių mėginius. Po to ląstelės ištiriamos laboratorijoje, siekiant patikrinti, ar nėra pakitusių ląstelių;
- Laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas, biocheminiai tyrimai, skydliaukės funkcionavimo tyrimai, šlapimo tyrimas;
- Ultragarsinis tyrimas: galima nustatyti gimdos ir kiaušidžių pakitimus, jų lokalizaciją, įvertinti struktūrą;
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): šis tyrimas gali išsamiau parodyti pakitimus, jų dydį ir tikslią vietą;
- Histeroskopija: tai procedūra, leidžianti gydytojui apžiūrėti bei įvertinti gimdos ertmės pokyčius ir atlikti intervencijas;
- Endometriumo biopsija: gimdos gleivinės audinio mėginys paimamas histologiniam tyrimui, kai būtina atmesti endometriumo hiperplaziją ar piktybinius pakitimus.
Kaip gydomas kraujavimas iš makšties?
- Hormoninis gydymas - tam tikrais atvejais skiriami hormoniniai kontraceptikai ar progestinai, padedantys reguliuoti menstruacinį ciklą ir sumažinti kraujavimą;
- Hormoninė gimdos spiralė - levonorgestrelį išskirianti gimdos sistema gali būti naudojama gausiam menstruaciniam kraujavimui gydyti, kai nėra kontraindikacijų;
- Nehormoninis medikamentinis gydymas - pagal indikacijas gali būti skiriama traneksamo rūgštis arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), padedantys sumažinti menstruacinį kraujavimą;
- Infekcijų gydymas - nustačius bakterinę infekciją, gali būti skiriamas atitinkamas antibakterinis gydymas;
- Histeroskopinis gydymas - tam tikrais atvejais pašalinami gimdos gleivinės polipai ar kiti kraujavimą sukeliantys dariniai;
- Miomų gydymas - priklausomai nuo jų dydžio, lokalizacijos ir simptomų, gali būti taikomas medikamentinis gydymas, miomektomija ar gimdos arterijų embolizacija;
- Histerektomija - gimdos pašalinimo operacija gali būti taikoma esant tam tikroms sunkioms gerybinėms ligoms arba gydant onkologinius susirgimus.