Gimdos miomos: simptomai, diagnostika, gydymas

Gimdos mioma – tai gerybinis, gerai apribotas ir hormonams pavaldus lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio ląstelių navikas. Gimdos mioma yra dažniausiai diagnozuojamas nepiktybinis moterų lytinių organų auglys. Miomos gali būti pavienės, bet dažniausiai – dauginės. Premenopauzės laikotarpiu serga 30-50% moterų. 

Gimdos miomos gali būti klasifikuojamos pagal lokalizaciją:

  • Intramuralinės (50%) – auga gimdos sienos viduje;
  • Subserozinės  (35%) – auga į gimdos išorę ir deformuoja gimdos išorinį paviršių;
  • Submukozinės (5%) – auga į gimdos ertmę ir ja deformuoja.

Dažniausiai miomos pasitaiko gimdos dugne ir kūne iki 95%, gimdos kaklelyje 3-8%. 

Rizikos veiksniai

  • Amžius, dažniau pasitaiko vyresnėms moterims;
  • Ankstyvas brendimas, ankstyvos pirmos mėnesinės;
  • Mažas gimdymų skaičius (dažniau negimdžiusioms ir lytiškai neaktyvioms);
  • Lytinių hormonų (estrogeno ir progesterono) poveikio;
  • Nutukimas;
  • Riebus maistas;
  • Šeimininis paveldimumas (dažniau būna seserims); 
  • Rasė (afroamerikietėms 3 – 9 kartus dažniau nustatoma). 

Simptomai

  • Dažniausiai besimptomės;
  • Pailgėjusios ir gausesnės mėnesinės; 
  • Gretimų organų spaudimas; 
  • Pilvo ir nugaros skausmas;
  • Vidurių užkietėjimas;
  • Didėja pilvo matmenys (dėl didelių miomų); 
  • Nevaisingumas (esant gimdos kampuose). 

Nėštumo komplikacijos

  • Persileidimas/priešlaikinis gimdymas (15-20%) – dėl didelių ar dauginių miomų; 
  • Netaisyklinga vaisiaus padėtis ir pirmeiga; 
  • Placentos atšoka (50%) – kai placenta prisitvirtina ties mioma; 
  • Kraujavimas po gimdymo; 
  • Vaisiaus kūno deformacijos.

Diagnostika

  • Sveikatos istorija ir ginekologinė apžiūra - gimdos miomai diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, buvusius susirgimus ir atlieka ginekologinę pilvo ir dubens apžiūrą
  • Ultragarsinis tyrimas – galima nustatyti miomos dydį, lokalizaciją, įvertinti struktūrą. 
  • Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) - šis tyrimas gali išsamiau parodyti gimdos miomos dydį ir  tikslią vietą. Dažniausiai MRT atliekamas pacientėms, kurių gimda yra didesnė, arba kurioms artėja menopauzė. 
  • Histerosalpingografija – tai radiologinis tyrimas, leidžiantis gydytojui įvertinti gimdą ir kiaušintakius, padeda diagnozuoti vaisingumo problemas ir submukozines miomas.
  • Histeroskopija – tai procedūra, leidžianti chirurgui apžiūrėti bei įvertinti gimdos ertmės pokyčius ir atlikti intervencijas. Atliekama, jeigu įtariama submukozinė mioma. 
  • Laparoskopija – dažniausiai atliekama diagnostikos ir gydymo tikslu. 

Gydymas

Gimdos miomų gydymas priklauso ar Jums pasireškia klinikiniai simptomai. Jeigu nėra klinikinių simptomų rekomenduojamas stebėjimas ir reguliarus tikrinamasis. Dažniausiai gimdos miomos auga lėtai arba visai neauga, o po menopauzės, kai sumažėja reprodukcinių hormonų kiekis, jos linkusios mažėti.  

Atsiradus simptomams, gydymą gali būtų suskirstyti į: 

  • Medikamentinis; 
  • Minimaliai invazinis;
  • Radikalus chirurginis. 

Medikamentinis gydymas

  • Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT) – sumažina kraujavimą, neleidžia susidaryti naujoms miomoms, bet nelėtina (kartais skatina) miomų augimo. 
  • Progestinai – sumažina kraujavimą, tačiau jie palengvina tik simptomus. Šie vaistai  nelėtina (kartais skatina) miomų augimo.  
  • GnRH analogai –  yra blokuojama estrogeno ir progesterono gamyba organizme. Dėl to laikinai susidaro į menopauzę panaši būsena. 40-50 % sumažina miomos dydį. Dažniausiai vartojami prieš paskirtą operaciją. Šie vaistai vartojami ne ilgiau kaip šešis mėnesius, kadangi gali sukelti nepageidaujamus reiškinius: kaulų nykimą, karščio bangos. 
  • Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVNU) – gali padėti sumažinti su gimdos miomomis susijusį skausmą.
  • Antibtiotikai – esant miomos degeneracijai ir antrinei infekcijai gydytojas gali rekomenduoti antibiotikoterapiją.  

Minimaliai invazinis gydymas

  • Gimdos arterijos selektyvioji embolizacija – procedūra, kurios metu į arterijas, kurios aprūpina gimdą krauju, suleidžiama embolizuojančių medžiagų. Po atliktos procedūros dėl sumažėjusios kraujo tėkmės, pablogėja mityba mazge, jis kalcifikuojasi ir žūsta. Šis metodas gali padėti sumažinti gimdos miomas ir palengvinti jų sukeliamus simptomus.
  • Laparoskopinė arba robotinė miomektomija – tai gydymo metodas, naudojant plonus instrumentus, kurie įvedami per kelis nedidelius pilvo sienos pjūvius ir panaudojant optinę sistemą yra pašalinama mioma ir paliekama gimda. 
  • Ultragarsinė gimdos miolizė asistuojant KT – tai gydymo metodas, kurio metu naudojant radijo dažnio bangas arba ultragarsines bangas ir asistuojant KT yra naikinamos miomos. Šis metodas yra minimaliai invazinis, tačiau jis nerekomenduojamas moterims, planuojančioms ateityje pastoti, nes gali sukelti gimdos randinius pakitimus. 

Chirurginis gydymas

  • Miomektomija – miomos pašalinimas per pilvo pjūvį. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti šią operaciją, jeigu turite daugiau nei vieną miomą, esant labai didelioms arba labai gilioms miomoms.
  • Histerektomija – šios operacijos metu pašalinama visa arba dalis gimdos. Dažniausiai taikoma moterims, kurios yra 40-45 metų.

Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu


Apie OST KLINIKA

Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.

Gydytojai, kurie gali padėti: