Perimenopauzė – tai natūralus pereinamasis laikotarpis prieš menopauzę. Jos metu kiaušidės ima gaminti mažiau hormonų, ypač estrogeno, todėl menstruacinis ciklas tampa nereguliarus, o organizme gali atsirasti įvairių fizinių ir emocinių pokyčių. Perimenopauzė gali prasidėti skirtingu amžiumi – dažniausiai apie 40-uosius metu. Perimenopauzė baigiasi, kai 12 mėnesių iš eilės nebūna menstruacijų – tuomet laikoma, kad prasidėjo menopauzė.
Rizikos veiksniai
- Paveldimumas;
- Rūkymas;
- Piktybinių susirgimų gydymas;
- Ginekologinės operacijos.
Simptomai
- Nereguliarios arba išnykusios menstruacijos;
- Gausesnės arba retesnės nei įprastai mėnesinės;
- Karščio bangos;
- Naktinis prakaitavimas;
- Nuotaikų svyravimai, dirglumas ar depresija;
- Sumažėjęs lytinis potraukis;
- Makšties sausumas;
- Dažnesnis šlapinimasis;
- Miego sutrikimai;
- Kaulų tankio mažėjimas;
- Cholesterolio lygio pokyčiai.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir ginekologinė apžiūra: perimenopauzei diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, buvusius susirgimus ir atlieka ginekologinę pilvo ir dubens apžiūrą;
- Laboratoriniai tyrimai: bendras ir biocheminis kraujo tyrimas, taip pat hormonų tyrimai, padedantys įvertinti skydliaukės ir antinksčių funkciją bei atmesti kitas galimas priežastis.
Gydymas
Hormoninis gydymas
- Sisteminis estrogenas – tai visą organizmą veikianti hormoninė terapija, laikoma vienu veiksmingiausių būdų mažinti karščio bangas ir naktinį prakaitavimą. Jis gali būti vartojamas įvairiomis formomis: tabletėmis, pleistrais, geliais, purškalais ar kremais. Gydytojas paprastai skiria mažiausią veiksmingą dozę, įvertinęs individualią sveikatos būklę. Hormoninė terapija taipogi gali padėti išsaugoti kaulų tankį, tačiau svarbu įvertinti galimas rizikas, tokias kaip trombozė, insultas ar krūties vėžys;
- Makštinis estrogenas – tai vietinio poveikio estrogenas (kremas, tabletės ar žiedas) veikia tiesiogiai makšties audinius, todėl į kraujotaką patenka tik nedidelis hormono kiekis. Šis gydymas veiksmingai mažina makšties sausumą, diskomfortą lytinių santykių metu bei kai kuriuos šlapimo takų simptomus, taipogi gali padėti sumažinti šlapimo takų infekcijų riziką.
Nehormoninis gydymas
- Augaliniai preparatai – fitoestrogenai (pvz., sojų izoflavonai, raudonasis dobilas) gali švelniai sumažinti simptomus;
- Antidepresantai – gali padėti sumažinti karščio bangas ir pagerinti emocinę savijautą.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
