Kraujavimas iš makšties

Makšties kraujavimas – tai gali būti kraujavimas, susijęs su menstruacijomis arba nesusijęs su jomis. Kraujavimas, pasireiškiantis tarp menstruacijų ar ne įprastu menstruacinio ciklo metu, laikomas nenormaliu makšties kraujavimu. Jis gali būti nereguliarus, sunkiai prognozuojamas ir kartais lydimas skausmo ar kitų simptomų. Makšties kraujavimas, nesusijęs su menstruacijomis, gali būti sukeltas:

• Sveikatos ar medicininės būklės;
• Vaistų;
• Nėštumo;
• Hormonų;
• Menopauzės;
• Sužalojimų ar traumos;
• Infekcijų.

Kas yra labiau linkęs patirti kraujavimą iš makšties?

Neįprastas makšties kraujavimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Kartais mėnesinės būna nereguliarios, ypatingai prieš menopauzę. Perimenopauzės laikotarpiu dienų skaičius tarp menstruacijų gali keistis ir kraujavimas gali būti neįprastai gausus.

Kas sukelia makšties kraujavimą?

Be menstruacijų, makšties kraujavimą gali sukelti daugybė priežasčių. Rekomenduotina kreiptis į gydytojus akušerius-ginekologus, kad jie nustatytų kraujavimo priežastį. Kai kurios iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių yra sveikatos sutrikimai, hormoniniai pokyčiai ir nėštumo komplikacijos.

Medicininės būklės

• Onkologiniai susirgimai: gimdos kaklelio, gimdos gleivinės, kiaušidžių ar kiaušintakių onkologiniai susirgimai;
• Kraujavimo sutrikimai: normalios kraujo krešėjimo funkcijos sutrikimas gali atsirasti dėl paveldimos ligos, pvz., hemofilijos ar von Willebrando ligos, trombocitopenijos, vitamino K trūkumo arba kaip vaistų šalutinis poveikis;
• Hipotireozė: nepakankama skydliaukės funkcija gali sutrikdyti normalius menstruacinius ciklus;
• Gimdos miomos: gerybiniai augliai, kurie išsivysto iš gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio ląstelių. Jų dydis, skaičius, augimo greitis ir vieta gimdoje gali labai skirtis;
• Adenomiozė: tai lėtinė būklė, kai gimdos gleivinė įsiskverbia į raumeninį gimdos sluoksnį;
• Gimdos polipai: polipai įprastai yra gerybiniai, tačiau kai kurie gali išsivystyti į ikivėžinius susirgimus;
• Sunkus gimdos kaklelio uždegimas;
• Endometriumo hiperplazija: endometriumo sustorėjimas ir išvešėjimas;

Hormonai

• Anovuliacija: kiaušidžių veiklos sutrikimas;
• Hormoninės kontraceptinės tabletės: vartojant kontraceptines tabletes, gali atsirasti kraujavimas;
• Policistinių kiaušidžių sindromas: tai hormonų pusiausvyros sutrikimas, susijęs su padidėjusia kiaušidžių androgenų sinteze ir lydimas biocheminių ir metabolinių pokyčių.

Nėštumo komplikacijos

• Negimdinis nėštumas: nėštumas, kai apvaisintas kiaušinėlis auga ne gimdoje, o įprastai kiaušintakiuose;
• Placentos atitrūkimas: placentos atitrūkimas nuo gimdos sienos;
• Placentos previa: kai placenta yra žemai gimdoje ir iš dalies arba visiškai dengia gimdos kaklelį;
• Priešlaikinis gimdymas: gimdymas, kuris prasideda prieš 37 nėštumo savaitę;
• Persileidimas: nėštumo nutrūkimas prieš 20 savaitę.

Kitos galimos priežastys

• Kontraceptinės priemonės: kontraceptinių priemonių, pvz., spiralės naudojimas gali sukelti kraujavimą;
• Pakaitinė hormonų terapija: gydymas, skirtas menopauzės simptomams palengvinti;
• Infekcija: gali atsirasti dubens ertmėje arba šlapimo takuose. Taip pat gali būti kraujavimas, kurį sukelia lytiniu keliu plintančios infekcijos;
• Sužalojimas: makšties sužalojimas arba svetimkūnis makštyje;
• Gimdos kaklelio arba gimdos gleivinės biopsija: biopsija yra procedūra, kurios metu iš gimdos kaklelio arba gimdos paimamas audinys ir tiriamas, siekiant nustatyti galimas ligas.

Ar stresas gali sukelti kraujavimą iš makšties?

Taip, stresas gali paveikti hormonų lygį ir prisidėti prie nereguliaraus makšties kraujavimo ar nereguliarių menstruacijų.

Ką reiškia kraujavimas ne menstruacijų metu?

Kraujavimas, pasireiškiantis ne menstruacijų metu, nėra laikomas normaliu ir gali rodyti įvairias priežastis. Jis gali būti susijęs su hormonų disbalansu, infekcijomis, ginekologinėmis ligomis, vaistų vartojimu ar kitais sveikatos sutrikimais.s.

Kaip diagnozuojamas kraujavimas iš makšties?

• Sveikatos istorija ir ginekologinė apžiūra: kraujavimui iš makšties diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, buvusias makšties infekcijas, lytiškai plintančias infekcijas ir atlieka pilvo ir dubens apžiūrą;
• PAP testas. Atliekant PAP tyrimą, gydytojas akušeris-ginekologas nuo gimdos kaklelio paima ląstelių mėginius. Po to ląstelės ištiriamos laboratorijoje, siekiant patikrinti, ar nėra pakitusių ląstelių;

• Laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas, biocheminiai tyrimai, skydliaukės funkcionavimo tyrimai, šlapimo tyrimas;
• Ultragarsinis tyrimas: galima nustatyti gimdos ir kiaušidžių pakitimus, jų lokalizaciją, įvertinti struktūrą;
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): šis tyrimas gali išsamiau parodyti pakitimus, jų dydį ir  tikslią vietą;
• Histeroskopija: tai procedūra, leidžianti gydytojui apžiūrėti bei įvertinti gimdos ertmės pokyčius ir atlikti intervencijas. 

Kaip gydomas kraujavimas iš makšties?

Makšties kraujavimo gydymas priklauso nuo jo priežasties, moters amžiaus ir reprodukcinių planų. Jei kraujavimą sukelia hormonų disbalansas, gydytojas gali rekomenduoti gyvenimo būdo korekcijas – subalansuotą mitybą, streso mažinimą ir bendros sveikatos gerinimą. Esant poreikiui, gali būti taikomas medikamentinis ir chirurginis gydymas, pritaikytas individualiai situacijai.

Medikamentinis gydymas

• Hormoniniai kontraceptikai – šios kontracepcijos formos gali sumažinti menstruacijų kraujavimą ir padėti reguliuoti ciklą;
• Kontraceptinės spiralės – tai saugus ir efektyvus ilgalaikės kontracepcijos ir kraujavimo sumažinimo metodas; 
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – gali padėti kontroliuoti gausų kraujavimą;
• Antibakterinis gydymas – naudojamas, kai kraujavimas sukeliamas infekcijos.

Chirurginis gydymas

• Endometriumo abliacija – sunaikina gimdos gleivinę, dėl to sumažėja kraujavimas. Jeigu norite ateityje pastoti, aptarkite šią procedūrą su savo gydytoju;
• Gimdos arterijų embolizacija – naudojama miomų gydymui ir kraujavimo stabdymui;
• Miomektomija – pašalina miomas, kurios gali skatinti kraujavimą;
• Histerektomija – gimdos pašalinimas. Gali būti taikoma, kai kiti gydymo būdai nepadeda arba onkologinės ligos gydymui.

Kada turėčiau susirūpinti ir kreiptis į gydytoją dėl kraujavimo iš makšties?

• Menstruacinio ciklo reguliarumo pokytis (žymiai trumpesnis arba ilgesnis laikas tarp ciklų negu įprastai);
• Pastebimas kraujo kiekio pokytis menstruacinio ciklo metu (žymiai daugiau arba žymiai mažiau kraujavimo nei įprastai);
• Kraujavimas po lytinių santykių;
• Bet koks kraujavimas prieš lytinį brendimą arba po menopauzės;
• Kraujavimas, susijęs su makšties plovimu;
• Kraujavimas po naujų vaistų arba hormoninio gydymo pradžios;
• Kraujavimas nėštumo metu;
• Bet koks kraujavimas, kurį lydi stiprus skausmas (ypač kai nėra menstruacijų);
• Turite karščiavimą, svaigsta galva, arba jaučiate skausmą dubens srityje.