Peritonitas – tai ūminis arba rečiau lėtinis pilvaplėvės uždegimas, dažniausiai išsivystantis dėl bakterinės infekcijos ar pilvo ertmės organų turinio patekimo į pilvaplėvės ertmę. Dažniausios priežastys – virškinamojo trakto perforacija, intraabdominalinės infekcijos ir kitos pilvo organų patologijos. Uždegiminis procesas gali būti lokalus arba išplitęs ir sukelti sisteminę uždegiminę reakciją, sepsį, hemodinamikos sutrikimus bei dauginį organų funkcijos nepakankamumą.
Rizikos veiksniai
- Kepenų cirozė ir ascitas;
- Peritoninė dializė;
- Ankstesnės pilvo organų operacijos;
- Divertikulitas;
- Uždegiminės žarnyno ligos;
- Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos;
- Pilvo organų infekcijos;
- Pilvo trauma;
- Susilpnėjusi imuninė sistema.
Simptomai
- Stiprus pilvo skausmas;
- Pilvo jautrumas ir įtempimas;
- Pilvo pūtimas;
- Karščiavimas ir šaltkrėtis;
- Pykinimas ir vėmimas;
- Apetito stoka;
- Vidurių užkietėjimas ir dujų susilaikymas;
- Padažnėjęs širdies ritmas;
- Sumažėjęs šlapimo kiekis;
- Silpnumas ir dehidratacijos požymiai.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: peritonitui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka pilvo fizinę apžiūrą;
- Kraujo tyrimai: vertinami uždegimo ir infekcijos rodikliai, kraujo ląstelių kiekis, inkstų bei kitų organų funkcija, elektrolitai;
- Kraujo pasėlis: atliekamas įtariant bakteriemiją ar sepsį, siekiant identifikuoti infekcijos sukėlėją ir parinkti tikslinį antibakterinį gydymą;
- Pilvo ultragarsinis tyrimas: padeda nustatyti laisvą skystį pilvo ertmėje, abscesus bei kai kuriuos pilvo organų patologinius pokyčius;
- Pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija (KT): vienas svarbiausių vaizdinių tyrimų, leidžiantis nustatyti virškinamojo trakto perforaciją, laisvą orą ar skystį pilvo ertmėje, abscesus, uždegimo židinį ir galimą peritonito priežastį.
Gydymas
Peritonitas gydomas skubiai ligoninėje. Gydymo taktika priklauso nuo peritonito priežasties, išplitimo, infekcijos sunkumo ir bendros paciento būklės.
- Antibakterinis gydymas – skiriami intraveniniai plataus veikimo spektro antibiotikai, veikiantys tikėtinus infekcijos sukėlėjus. Gavus mikrobiologinių tyrimų rezultatus, gydymas gali būti koreguojamas;
- Infuzinė terapija – intraveniniais skysčiais koreguojama hipovolemija, dehidratacija bei elektrolitų ir rūgščių–šarmų pusiausvyros sutrikimai;
- Infekcijos šaltinio kontrolė – siekiama pašalinti pagrindinę peritonito priežastį, pavyzdžiui, virškinamojo trakto perforaciją, pažeistą organą ar infekcijos židinį;
- Chirurginis gydymas – gali būti atliekama perforacijos korekcija, pažeisto organo ar audinių pašalinimas, pilvo ertmės sanacija ir kitos būtinos chirurginės intervencijos;
- Absceso ar infekuoto skysčio drenavimas – tam tikrais atvejais atliekamas perkutaninis arba chirurginis drenavimas;
- Organų funkcijų palaikymas – esant sunkiai būklei gali prireikti deguonies terapijos, vazopresorių, dirbtinės plaučių ventiliacijos, inkstų pakaitinės terapijos ar kitų intensyviosios terapijos priemonių.
Komplikacijos
- Sepsis;
- Septinis šokas;
- Organų funkcijos nepakankamumas;
- Dehidratacija;
- Žarnyno nepraeinamumas.
Paruošė gyd. Anatolij Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
