Miokarditas – tai širdies raumens (miokardo) uždegimas, galintis sutrikdyti širdies susitraukimo funkciją ir normalų širdies ritmą. Liga gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, o jos klinikinė eiga gali būti labai įvairi – nuo besimptomės ar lengvos formos iki sunkios būklės, komplikuotos širdies nepakankamumu, pavojingais širdies ritmo sutrikimais ar kitomis komplikacijomis.
Rizikos veiksniai
- Virusinės infekcijos;
- Bakterinės infekcijos;
- Autoimuninės ligos;
- Vaistai;
- Toksinės medžiagos.
Simptomai
- Krūtinės skausmas;
- Dusulys fizinio krūvio metu arba ramybėje;
- Nuovargis ir silpnumas;
- Greitas arba nereguliarus širdies plakimas;
- Galvos svaigimas;
- Alpimas;
- Karščiavimas;
- Galvos, raumenų ar sąnarių skausmai;
- Apetito stoka;
- Pilvo skausmas;
- Kojų, kulkšnių ir pėdų patinimas;
- Sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas.
Miokarditas vaikams
Vaikams miokardito simptomai gali būti nespecifiniai ir sunkiau pastebimi. Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir ligos sunkumo, gali pasireikšti:
- Pasunkėjęs arba padažnėjęs kvėpavimas;
- Krūtinės skausmas;
- Greitas arba nereguliarus širdies plakimas;
- Neįprastas nuovargis ar silpnumas;
- Karščiavimas;
- Alpimas.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: miokarditui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, gretutines ligas, šeimos ligos istoriją ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Kraujo tyrimai: gali būti vertinami širdies raumens pažeidimo žymenys, pavyzdžiui, troponinas, taip pat uždegimo rodikliai;
- Elektrokardiograma (EKG): šiuo greitu ir neskausmingu tyrimu matuojamas širdies elektrinis aktyvumas;
- Echokardiograma – garso bangomis sukuriami plakančios širdies vaizdai. Šis tyrimas gali parodyti, kaip kraujas teka per širdį ir širdies vožtuvus;
- Krūtinės ląstos rentgenograma: padeda įvertinti širdies dydį ir galimus plaučių pakitimus;
- Širdies magnetinio rezonanso tomografija (MRT): svarbus neinvazinis tyrimas, padedantis nustatyti miokardo uždegimui ir pažeidimui būdingus pokyčius;
- Koronarinė angiografija: atliekama siekiant atmesti ūminį koronarinį sindromą ar kitas krūtinės skausmo priežastis;
- Miokardo biopsija: atliekama retais atvėjais. Tam tikrose klinikinėse situacijose paimamas nedidelis širdies raumens audinio mėginys, kurio ištyrimas gali padėti nustatyti miokardito tipą ir parinkti gydymą.
Gydymas
- Fizinio krūvio ribojimas – ūminiu ligos laikotarpiu rekomenduojama vengti intensyvaus sporto ir didelio fizinio krūvio. Prie sporto grįžtama tik gydytojui įvertinus širdies būklę;
- Širdies nepakankamumo gydymas – jei dėl miokardito sutrinka širdies funkcija, gali būti skiriamas širdies nepakankamumo gydymas;
- Širdies ritmo sutrikimų gydymas – esant kliniškai reikšmingoms aritmijoms, gydymas parenkamas individualiai;
- Priežasties gydymas – nustačius konkrečią gydomą miokardito priežastį, gali būti skiriamas į ją nukreiptas gydymas;
- Imunosupresinis gydymas – kortikosteroidai ar kiti imuninę sistemą slopinantys vaistai nėra įprastai skiriami visiems miokarditu sergantiems pacientams. Jie gali būti taikomi esant tam tikroms miokardito formoms ar specifinėms indikacijoms;
- Intraveninis imunoglobulinas – gali būti svarstomas tik tam tikrose klinikinėse situacijose, todėl nėra standartinis visų miokardito atvejų gydymas.
Komplikacijos
- Širdies raumens funkcijos susilpnėjimas;
- Dilatacinė kardiomiopatija;
- Širdies nepakankamumas;
- Širdies ritmo ir laidumo sutrikimas;
- Alpimas;
- Kardiogeninis šokas.
Prevencija
- Laikytis rankų higienos ir kitų infekcijų prevencijos priemonių;
- Laikytis rekomenduojamo skiepų kalendoriaus;
- Vengti nelegalių narkotinių ir toksinių medžiagų;
- Vaistus vartoti pagal gydytojo nurodymus;
- Diagnozavus miokarditą laikytis gydytojo nustatyto fizinio aktyvumo režimo;
- Po persirgto miokardito reguliariai lankytis kontroliniuose vizituose;
- Negrįžti prie intensyvaus fizinio krūvio ar sporto, kol gydytojas neįvertino, kad tai saugu.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.