Hiatinė išvarža – tai būklė, kai dalis skrandžio pro diafragmoje esančią stemplinę angą pasislenka iš pilvo į krūtinės ertmę. Diafragma – krūtinės ir pilvo ertmes skiriantis raumuo, per kurio angą stemplė jungiasi su skrandžiu. Hiatinė išvarža dažnai nesukelia jokių simptomų ir gali būti nustatoma atsitiktinai. Jos dažnis didėja su amžiumi. Didesnė išvarža gali sutrikdyti stemplės ir skrandžio jungties funkciją bei būti susijusi su gastroezofaginio refliukso liga. Tokiu atveju gali pasireikšti rėmuo, rūgštaus skrandžio turinio atpylimas, rijimo sutrikimai ar kiti virškinamojo trakto simptomai. Gydymas priklauso nuo išvaržos tipo, dydžio, simptomų ir galimų komplikacijų.
Hiatinės išvaržos tipai:
- I – slankiojanti, gastroezofaginė jungtis pasislinkusi aukščiau diafragmos;
- II – gastroezofaginė jungtis fiksuota, o skrandžio dalis šalia stemplės yra įsmukusi į krūtinės ląstą;
- III – tiek gastroezofaginė jungtis, tiek skrandžio dugnas yra krūtinės ląstoje;
- IV – pro išvaržos vartus į krūtinės ląstą patenka kiti pilvo ertmės organai.
Rizikos veiksniai
- Amžius (>50 m.);
- Antsvoris ir nutukimas;
- Įgimtai didesnė stemplės anga diafragmoje;
- Pilvo ar krūtinės srities traumos;
- Ilgalaikis ar stiprus kosulys;
- Lėtinis vidurių užkietėjimas;
- Pasikartojantis vėmimas;
- Intensyvus fizinis krūvis ir sunkių daiktų kilnojimas;
- Nėštumas.
Simptomai
- Rėmuo, ypač po valgio;
- Rūgštaus skrandžio turinio ar maisto atpylimas;
- Rūgšties refliuksas į stemplę;
- Rijimo sutrikimai;
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje;
- Pilnumo jausmas netrukus po valgio;
- Atsirūgimas;
- Nevirškinimo pojūtis;
- Pykinimas;
- Gerklės dirginimas ar skausmas;
- Užkimimas;
- Dusulys, ypač esant didesnei išvaržai.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- Stiprus ar staigus krūtinės arba viršutinės pilvo dalies skausmas;
- Nuolatinis vėmimas;
- Ryškus rijimo sutrikimas;
- Juodos, deguto spalvos išmatos;
- Staigus dusulys ar ryškus bendros būklės pablogėjimas.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: hiatinei išvaržai diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Krūtinės ląstos rentgenograma: gali padėti nustatyti skrandžio dalies pasislinkimą į krūtinės ertmę;
- Virškinamojo trakto endoskopija: leidžia apžiūrėti stemplę ir skrandį bei įvertinti galimus refliukso sukeltus gleivinės pokyčius;
- Rentgenologinis tyrimas su kontrastine medžiaga: padeda įvertinti stemplės ir skrandžio anatomiją bei skrandžio dalies pasislinkimą per diafragmą;
- Stemplės manometrija: matuojamas slėgis ir stemplės raumenų susitraukimai, vertinama stemplės motorinė funkcija;
- Stemplės pH stebėsena: gali būti atliekama siekiant įvertinti rūgšties refliukso dažnį ir trukmę.
Gydymas
Medikamentinis gydymas
- Antacidiniai preparatai – neutralizuoja skrandžio rūgštį ir gali trumpam sumažinti rėmens problemas;
- H2 receptorių blokatoriai – mažina skrandžio rūgšties sekreciją;
- Protonų siurblio inhibitoriai (PSI) – stipriau slopina skrandžio rūgšties gamybą ir padeda gydyti refliukso sukeltą stemplės gleivinės pažeidimą.
Chirurginis gydymas
Chirurginis gydymas gali būti rekomenduojamas, kai hiatinė išvarža sukelia ryškius simptomus, konservatyvus gydymas nėra pakankamai veiksmingas arba padidėja komplikacijų rizika. Dažniausiai operacija atliekama laparoskopiniu būdu, per nedidelius pjūvius pilvo sienoje. Operacijos metu į krūtinės ertmę pasislinkusi skrandžio dalis grąžinama į pilvo ertmę, susiaurinama ir sutvirtinama išsiplėtusi diafragmos stemplinė anga. Prireikus papildomai atliekama fundoplikacija – procedūra, kurios metu sustiprinamas antirefliuksinis barjeras ir sumažinamas skrandžio turinio grįžimas į stemplę.
Komplikacijos
- Ezofagitas;
- Stemplės susiaurėjimas;
- Bareto stemplė;
- Kraujavimas iš virškinamojo trakto;
- Skrandžio dalies įstrigimas;
- Kraujotakos sutrikimas;
- Virškinamojo trakto nepraeinamumas.
Prevencija
- Valgykite mažesnėmis porcijomis;
- Venkite gausaus maisto prieš miegą;
- Pakelkite lovos galvūgalį;
- Stebėkite individualius maisto dirgiklius;
- Siekite sveiko kūno svorio;
- Venkite rūkymo;
- Venkite pernelyg didelio fizinio krūvio;
- Laikykitės gydytojo rekomendacijų.
Paruošė gyd. Anatolij Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
