Disfagija – rijimo sutrikimas, kai tampa sunku nuryti maistą, skysčius ar seiles. Žmogus gali jausti, kad maistas stringa gerklėje ar už krūtinkaulio, rijimui reikia daugiau pastangų, valgant atsiranda kosulys ar springimas. Disfagija gali atsirasti dėl burnos, ryklės, stemplės, nervų sistemos ar raumenų ligų. Pasikartojantis arba progresuojantis rijimo sutrikimas turėtų būti įvertintas gydytojo, nes negydoma disfagija gali sukelti nepakankamą mitybą, dehidrataciją, aspiraciją ar aspiracinę pneumoniją.
Kaip pasireiškia apsunkintas rijimas?
- Sunkumas ryjant maistą, skysčius ar seiles;
- Jausmas, kad maistas stringa gerklėje ar krūtinėje;
- Kosulys ar springimas valgant ir geriant;
- Maisto ar skysčių patekimas į nosį;
- Balso pokyčiai ar prikimimas po rijimo;
- Pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos;
- Neplanuotas kūno svorio mažėjimas.
Kada dėl apsunkinto rijimo kreiptis į gydytoją?
- Rijimo sunkumai kartojasi arba palaipsniui stiprėja;
- Jaučiamas maisto strigimas gerklėje ar krūtinėje;
- Valgant ar geriant dažnai kosėjama arba springstama;
- Atsiranda skausmas ryjant;
- Be aiškios priežasties mažėja kūno svoris;
- Kartojasi kvėpavimo takų infekcijos.
Dažniausios apsunkinto rijimo priežastys
Disfagijos priežastys priklauso nuo to, kuriame rijimo etape atsiranda sutrikimas. Skiriama burnos ir ryklės bei stemplinė disfagija.
Burnos ir ryklės apsunkinto rijimo priežastys:
- Neurologinės ligos: insultas, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ir kitos nervų sistemos ligos gali sutrikdyti rijimo koordinaciją;
- Nervų ir raumenų ligos: miastenija, raumenų distrofijos ir kitos nervų bei raumenų ligos gali sutrikdyti rijime dalyvaujančių raumenų veiklą;
- Galvos ar nugaros smegenų pažeidimai: traumos ir kitos neurologinės būklės gali paveikti rijimą kontroliuojančias nervų sistemos struktūras;
- Galvos ir kaklo srities gydymas: operacijos ar spindulinis gydymas gali sukelti anatominius ar funkcinius pokyčius ir apsunkinti rijimą;
- Galvos ir kaklo navikai: burnos, ryklės ar kitų galvos ir kaklo sričių navikai gali mechaniškai arba funkciškai sutrikdyti rijimą;
- Zenkerio divertikulas: ryklės ir stemplės sandūroje susiformavusi išauga, kurioje gali kauptis maistas ir dėl to atsirasti rijimo sutrikimų bei maisto atpylimo.
Stemplinės apsunkinto rijimo priežastys:
- Achalazija: sutrinka apatinio stemplės rauko atsipalaidavimas ir stemplės motorika, todėl maistas sunkiau patenka į skrandį;
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL): ilgalaikis refliuksas gali sukelti stemplės uždegimą, randėjimą ir jos spindžio susiaurėjimą;
- Eozinofilinis ezofagitas: lėtinis stemplės uždegimas gali sukelti jos struktūrinius pokyčius, susiaurėjimą ir maisto strigimą;
- Stemplės striktūros, žiedai ar membranos: stemplės spindžio susiaurėjimas gali mechaniškai trukdyti maistui patekti į skrandį;
- Stemplės navikai: augantis darinys gali siaurinti stemplės spindį ir sukelti progresuojantį rijimo sutrikimą;
- Įstrigęs maistas ar svetimkūnis: gali sukelti staiga atsiradusią disfagiją arba visišką stemplės nepraeinamumą;
- Spindulinis gydymas: po gydymo gali išsivystyti stemplės uždegimas, fibrozė ar susiaurėjimas.
Kaip diagnozuojama apsunkintas rijimas?
- Sveikatos istorija ir apžiūra: disfagijai diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Bario ezofagrama: išgėrus kontrastinės medžiagos rentgeno tyrimu vertinama stemplės forma, jos spindis ir kontrastinės medžiagos slinkimas stemple;
- Fibrogastroduodenoskopija (FGDS): tai procedūra, kurios metu virškinimo sistema tiriama endoskopu. Naudodamasis endoskopu gydytojas ieško uždegimo požymių ir įtartinų sričių ar darinių, esant poreikiui gydytojas gali paimti nedidelius audinių fragmentus, kurie yra siunčiami į laboratoriją, kur gydytojai patologai nustato tikslia galutinę patologijos diagnozę.
- Fibroendoskopinis rijimo tyrimas: lanksčiu endoskopu vertinama ryklės rijimo fazė ir nustatoma, ar maistas ar skysčiai nepatenka į kvėpavimo takus;
- Stemplės manometrija: matuojamas stemplės raumenų susitraukimas ir stemplės raukų funkcija. Tyrimas padeda diagnozuoti achalaziją ir kitus stemplės motorikos sutrikimus;
- Laringoskopija: atliekama įtarus ryklės ar gerklų patologiją.
Kaip gydoma apsunkintas rijimas?
- Medikamentinis gydymas – vaistai gali būti skiriami gastroezofaginio refliukso ligai, eozinofiliniam ezofagitui ar kitai nustatytai ligai gydyti;
- Mitybos ir valgymo įpročių korekcija – gali būti keičiama maisto ir skysčių konsistencija, porcijų dydis bei valgymo būdas, siekiant palengvinti ir užtikrinti saugesnį rijimą;
- Endoskopinis gydymas – esant stemplės susiaurėjimui gali būti atliekamas jos išplėtimas, o esant achalazijai – taikomos specializuotos endoskopinės procedūros ar botulino toksino injekcijos;
- Chirurginis gydymas – gali būti reikalingas esant tam tikroms struktūrinėms stemplės kliūtims, divertikulams, navikams ar kitoms ligoms;
- Enterinis maitinimas – esant sunkiam rijimo sutrikimui, nepakankamai mitybai ar didelei aspiracijos rizikai, gali būti reikalingas laikinas ar ilgalaikis maitinimas per zondą arba gastrostomą.
