Krūtų asimetrija

Krūtų asimetrija – tai būklė, kai krūtys skiriasi dydžiu, forma, padėtimi arba audinių struktūra. Nedidelė anatominė krūtų asimetrija yra labai dažna ir daugeliu atvejų laikoma natūralia organizmo ypatybe, nekeliančia pavojaus sveikatai. Krūtų skirtumai gali būti įgimti arba atsirasti dėl hormoninių pokyčių, nėštumo, žindymo, traumų ar kitų krūties audinių pakitimų. Tačiau naujai atsiradusi, didėjanti ar ryški vienos krūties asimetrija kartais gali būti susijusi su gerybinėmis ar piktybinėmis krūties ligomis.

Kokie simptomai gali pasireikšti kartu su krūtų asimetrija?

Kada dėl krūtų asimetrijos reikėtų kreiptis į gydytoją?

  • Vienos krūties dydis, forma ar kontūras pasikeitė staiga arba per palyginti trumpą laiką;
  • Anksčiau buvusi nedidelė krūtų asimetrija pradėjo ryškėti;
  • Viena krūtis padidėjo, patino arba tapo neįprastai kieta;
  • Kartu su krūtų asimetrija atsirado čiuopiamas darinys;
  • Pastebėtas naujai atsiradęs krūties odos ar spenelio įtraukimas;
  • Atsirado savaiminės, ypač kraujingos, išskyros iš spenelio;
  • Krūties oda paraudo, sustorėjo arba įgavo „apelsino žievelės“ išvaizdą;
  • Pažasties srityje atsirado padidėjusių ar sukietėjusių limfmazgių;
  • Mamografijos išvadoje nustatyta nauja arba besivystanti krūties audinio asimetrija, dėl kurios rekomenduojamas papildomas ištyrimas.

Dažniausios krūtų asimetrijos priežastys

  • Įgimti anatominiai ypatumai: krūtys gali natūraliai skirtis dydžiu, forma ar padėtimi dėl nevienodo krūties audinių vystymosi;
  • Hormoniniai pokyčiai: brendimo, menstruacinio ciklo, nėštumo, žindymo ar menopauzės metu krūties audiniai gali keistis nevienodai;
  • Fibrocistiniai krūtų pakitimai: cistos ir kiti gerybiniai krūties audinio pokyčiai kartais gali lemti vienos krūties padidėjimą, mazguotumą ar formos pokyčius;
  • Krūties hematoma: po traumos ar chirurginės procedūros susikaupęs kraujas gali sukelti laikiną krūties patinimą ir asimetriją;
  • Riebalinė nekrozė: po traumos, operacijos ar spindulinio gydymo atsiradę riebalinio audinio pakitimai gali sukelti sukietėjimą, odos įtraukimą ar krūties kontūro deformaciją;
  • Krūties uždegimas: mastitas ar pūlinys gali sukelti vienos krūties patinimą, paraudimą, skausmą ir dydžio pokyčius;
  • Krūtų traumos ir chirurginės operacijos: po sužalojimų, operacijų ar kitų procedūrų susidarę randiniai pakitimai gali pakeisti krūties formą ir padėtį;
  • Gerybiniai krūties navikai: fibroadenomos ar kiti didesni dariniai kartais gali pakeisti krūties dydį arba kontūrą;
  • Krūties vėžys: piktybinis procesas gali sukelti naujai atsiradusią krūties asimetriją, jos formos ar dydžio pokyčius, odos deformaciją arba kitus simptomus.

Kaip diagnozuojama krūtų asimetrijos priežastis?

  • Sveikatos istorija ir klinikinė apžiūra: gydytojas įvertina, ar krūtų asimetrija yra nuo ankstyvo amžiaus, ar atsirado neseniai, ar ji progresuoja ir ar yra kitų simptomų. Apžiūrimos ir apčiuopiamos abi krūtys bei pažastų limfmazgiai;
  • Krūtų ultragarsinis tyrimas: padeda įvertinti krūties audinių struktūrą, nustatyti cistas, solidinius darinius ar kitus pakitimus, galinčius lemti krūtų asimetriją;
  • Mamografija: atliekama pagal klinikines indikacijas, atsižvelgiant į pacientės amžių ir individualius rizikos veiksnius. Padeda nustatyti krūties audinio asimetriją, architektūros deformacijas, mikrokalcinatus ir kitus įtartinus pakitimus;
  • Krūtų tomosintezė (3D mamografija): leidžia detaliau įvertinti krūties audinių struktūrą ir atskirti tikrą audinio asimetriją nuo persidengusių normalių audinių;
  • Krūtų magnetinio rezonanso tomografija (MRT): tam tikrais atvejais gali būti rekomenduojama, kai įprastų vaizdinių tyrimų nepakanka arba reikia papildomai įvertinti įtartinus pakitimus;
  • Krūties biopsija: nustačius įtartiną darinį ar kitą pakitimą, paimamas audinio mėginys histologiniam tyrimui, siekiant nustatyti jo pobūdį.

Kaip gydoma krūtų asimetrija?

  • Stebėjimas – jeigu krūtų asimetrija yra įgimta, stabili ir atlikus reikalingus tyrimus nenustatoma patologinių pakitimų, gydymas dažniausiai nereikalingas;
  • Hormoninių pokyčių vertinimas – jeigu asimetrija susijusi su fiziologiniais hormoniniais svyravimais, dažniausiai pakanka stebėjimo. Nustačius hormoninį sutrikimą, gali būti rekomenduojamas atitinkamas gydymas;
  • Gerybinių krūties pakitimų gydymas – priklausomai nuo nustatytos priežasties, gali būti rekomenduojamas stebėjimas, cistos punkcija arba chirurginis darinio pašalinimas;
  • Uždegiminių ligų gydymas – nustačius mastitą ar pūlinį, taikomas atitinkamas medikamentinis gydymas, o esant indikacijų – pūlinio drenavimas;
  • Chirurginė krūtų asimetrijos korekcija – jeigu ryški anatominė asimetrija sukelia estetinį ar funkcinį diskomfortą, atmetus patologinius pakitimus gali būti svarstomos krūtų formos ar dydžio korekcijos galimybės;
  • Onkologinis gydymas – jeigu nustatomas krūties vėžys, gydymo taktika parenkama individualiai, atsižvelgiant į naviko tipą, stadiją, biologines savybes ir kitus klinikinius veiksnius.

Kas yra krūties audinio asimetrija mamografijoje?

Krūties audinio asimetrija mamografijoje – tai radiologinis požymis, kai vienoje krūtyje matoma audinio tankio sritis, neturinti atitinkamo vaizdo kitoje krūtyje. Šis požymis nebūtinai reiškia ligą ir gali būti susijęs su normaliu krūties audinių pasiskirstymu, tačiau tam tikrais atvejais reikalingas papildomas ištyrimas. Mamografijos išvadose gali būti nurodoma:

  • Asimetrija: audinio tankio sritis, matoma tik vienoje mamografijos projekcijoje. Dažnai reikalingi papildomi vaizdai, siekiant nustatyti, ar tai tikras pakitimas, ar persidengusių audinių vaizdas;
  • Fokalinė asimetrija: ribota audinio tankio sritis, matoma dviejose skirtingose mamografijos projekcijose, tačiau neturinti aiškių darinio požymių;
  • Bendroji asimetrija: didesnė audinio tankio sritis, užimanti reikšmingą krūties dalį ir matoma bent dviejose projekcijose;
  • Besivystanti asimetrija: naujai atsiradusi arba didėjanti fokalinė asimetrija, palyginti su ankstesnėmis mamogramomis. Šis požymis gali kelti didesnį įtarimą dėl piktybinės ligos, todėl būtinas papildomas įvertinimas.