Kraujavimas tarp mėnesinių – tai kraujavimas iš makšties, pasireiškiantis ne įprastų menstruacijų metu. Jis gali būti labai nežymus, pastebimas tik kaip kraujo priemaiša makšties išskyrose, arba gausesnis ir priminti menstruacinį kraujavimą. Kraujavimas tarp mėnesinių gali atsirasti dėl hormoninių pokyčių, kontracepcijos, infekcijų ar ginekologinių ligų.
Kokie simptomai gali pasireikšti kartu su kraujavimu tarp mėnesinių?
- Pilvo ar dubens srities skausmas;
- Neįprastos makšties išskyros;
- Nereguliarios menstruacijos;
- Kraujavimas po lytinių santykių;
- Galvos svaigimas;
- Karščiavimas.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Kartojasi arba nepraeina;
- Tampa gausesnis;
- Pasireiškia po lytinių santykių;
- Atsiranda po menopauzės;
- Pasireiškia kartu su pilvo ar dubens skausmu;
- Sukelia silpnumą ar galvos svaigimą;
- Pasireiškia nėštumo metu.
Dažniausios kraujavimo tarp mėnesinių priežastys
- Hormoniniai pokyčiai: hormonų svyravimai gali pakeisti menstruacijų reguliarumą ir sukelti kraujavimą tarp mėnesinių. Tai gali pasireikšti perimenopauzės laikotarpiu, kai ovuliacija ir menstruacijų ciklas tampa nereguliarūs;
- Hormoninė kontracepcija: pradėjus vartoti ar pakeitus hormonines kontraceptines priemones, gali pasireikšti kraujavimu. Jis gali atsirasti vartojant kontraceptines tabletes, naudojant implantą, pleistrą, hormonines injekcijas ar gimdos spiralę. Organizmui prisitaikyti prie hormoninių pokyčių gali prireikti kelių mėnesių;
- Gimdos miomos ir polipai: gerybiniai gimdos dariniai gali sukelti nereguliarų kraujavimą, tepimą tarp menstruacijų ar gausesnes mėnesines;
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): dėl sutrikusios ovuliacijos menstruacijos gali tapti nereguliarios, o tarp jų gali pasireikšti kraujavimas;
- Lytiškai plintančios infekcijos: chlamidiozė, gonorėja, trichomonozė ir kai kurios kitos infekcijos gali sukelti kraujavimą tarp menstruacijų ar po lytinių santykių;
- Nėštumas ir jo komplikacijos: ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprus kraujavimas. Tačiau kraujavimas nėštumo metu taip pat gali būti susijęs su nėštumo komplikacijomis, todėl apie jį reikėtų informuoti gydytoją;
- Kraujo krešėjimo ir kitos sisteminės ligos: nereguliarus kraujavimas gali būti susijęs su kraujo krešėjimo sutrikimais, skydliaukės funkcijos sutrikimu, kepenų ar lėtinėmis inkstų ligomis;
- Onkologinės ligos: rečiau neįprastas kraujavimas gali būti susijęs su gimdos kaklelio, gimdos ar kitomis ginekologinėmis onkologinėmis ligomis.
Kaip diagnozuojamas kraujavimas tarp mėnesinių?
- Sveikatos istorija ir apžiūra: kraujavimui tarp mėnesinių diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka ginekologinę apžiūrą;
- Nėštumo testas: atliekamas siekiant patvirtinti arba atmesti nėštumą bei įvertinti galimas su nėštumu susijusias kraujavimo priežastis;
- Kraujo tyrimai: gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, vertinama mažakraujystė, prireikus – skydliaukės funkcija, hormonų rodikliai ir kraujo krešėjimo sistema;
- Tyrimai dėl infekcijų: atliekami įtariant lytiškai plintančias ar kitas lytinių takų infekcijas, galinčias sukelti kraujavimą;
- Ultragarsinis tyrimas: leidžia įvertinti gimdą, gimdos gleivinę, kiaušides bei nustatyti galimus struktūrinius pakitimus, pavyzdžiui, gimdos miomas ar polipus;
- Papildomi ginekologiniai tyrimai: atsižvelgiant į pacientės amžių, kraujavimo pobūdį ir klinikinius duomenis, gali būti atliekamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas, kolposkopija, histeroskopija ar biopsija.
Kaip gydomas kraujavimas tarp mėnesinių?
- Hormoninių sutrikimų sukeltas kraujavimas – nustačius hormonų pusiausvyros ar ovuliacijos sutrikimus, gydymas parenkamas atsižvelgiant į jų priežastį, pacientės amžių, menstruacinio ciklo ypatumus ir kraujavimo intensyvumą;
- Kontracepcijos sukeltas kraujavimas – gali būti stebimas, koreguojamas kontracepcijos metodas arba parenkamas kitas preparatas;
- Infekcijos – nustačius infekciją skiriamas ją sukėlusiam mikroorganizmui tinkamas gydymas;
- Gimdos miomos ar polipai – gydymo taktika priklauso nuo darinių dydžio, lokalizacijos, simptomų ir kitų veiksnių.
