Subchorioninė hematoma – tai kraujo susikaupimas tarp gimdos sienelės ir chorioninės membranos nėštumo metu. Chorioninė membrana yra išorinis sluoksnis, atskiriantis vaisiaus amniono maišelį nuo gimdos sienos. Dažniausias simptomas yra kraujavimas iš makšties. Tačiau kai kurioms moterims simptomų nepasireiškia. Dauguma subchorioninių membranų išnyksta savaime, nesukeldamos nėštumo komplikacijų.
Kiek dažnai pasitaiko subchorioninė hematoma?
Subchorioninės hematomos dažniausiai pasitaiko moterims, kurių nėštumas yra nuo 10 iki 20 savaičių. Jos sudaro apie 10 % visų makšties kraujavimo atvejų. Dauguma hematomų nėra priežastis nerimauti, nes jos yra mažos arba sukelia lengvą kraujavimą.
Kokie yra subchorioninės hematomos rizikos veiksniai?
- Ankstesnės gimdos infekcijos;
- Ankstesnės gimdos traumos;
- Persileidimų istorija;
- Nėštumas po pagalbinio apvaisinimo;
- Aukštas spaudimas.
Kokie yra subchorioninės hematomos simptomai?
Dažniausias subchorioninės hematomos simptomas yra kraujavimas iš makšties pirmojoje nėštumo pusėje. Kraujavimas gali būti nuo stipraus su krešuliais iki silpno kraujavimo. Kartais jis gali būti lydimas dubens ar pilvo apačios spazmų, tačiau dažniausiai skausmo nebūna. Svarbu paminėti, kad nemažai moterų nejaučia jokių simptomų – subchorioninė hematoma nustatoma atsitiktinai atliekant įprastinį ultragarsinį tyrimą. Visais atvejais, kai nėštumo metu pasireiškia kraujavimas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą, kad būtų atmestos galimos nėštumo komplikacijos.
Kas sukelia subchorioninę hematomą?
Subchorioninė hematoma susidaro tuomet, kai choriono membrana iš dalies atsiskiria nuo gimdos sienelės. Chorionas yra išorinis amniono maišelio sluoksnis, o pats amniono maišelis yra vieta gimdoje, kurioje vystosi kūdikis. Atsiskyrimas nuo gimdos sienelės gali būti nedidelis arba didesnio masto. Gydytojas ne visada gali tiksliai nustatyti, kodėl toks atsiskyrimas įvyksta. Tačiau žinoma, kad tam tikros būklės ir veiksniai gali padidinti subchorioninės hematomos atsiradimo riziką.
Kokios yra subchorioninės hematomos komplikacijos?
- Pernelyg gausus kraujavimas iš makšties;
- Persileidimas;
- Priešlaikinis gimdymas;
- Placentos atitrūkimas;
Dauguma subchorioninių hematomų išnyksta savaime ir nesukelia nėštumo komplikacijų. Gydytojas akušeris-ginekologas įvertina būklę ir nusprendžia dėl gydymo ar stebėjimo taktikos, atsižvelgdamas į kelis veiksnius, įskaitant hematomos dydį, jos lokalizaciją ir nėštumo trukmę.
Kaip gydoma subchorioninė hematoma?
Daugelis subchorioninių hematomų laikui bėgant išnyksta savaime ir nereikalauja specifinio gydymo. Gydytojas akušeris-ginekologas įvertina pacientės simptomus, surenka anamnezę ir ultragarsinio tyrimo metu nustato hematomos vietą bei dydį. Gydymo taktika parenkama individualiai, atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir nėštumo gestacinį amžių.
Subchorioninės hematomos gydymo būdai:
- Fizinio aktyvumo ribojimas;
- Tausojantis režimas;
- Laikinas lytinių santykių vengimas;
- Reguliarūs ultragarsiniai tyrimai hematomos dydžiui ir dinamikai stebėti;
- Ankstyvo gimdymo požymių (pvz., gimdos susitraukimų, spazmų) stebėjimas;
- Hospitalizacija, jei būklė reikalauja intensyvesnės priežiūros.
Kiek laiko trunka subchorioninė hematoma?
Nėra tikslaus laikotarpio, per kurį subchorioninė hematoma visiškai išnyksta. Kai kuriais atvejais ji per kelias savaites palaipsniui sumažėja ir išnyksta savaime, nesukeldama jokių komplikacijų.
Vis dėlto kai kuriais atvejais hematoma gali būti didesnė arba išlikti ilgiau, todėl gali padidėti tam tikrų nėštumo komplikacijų rizika. Hematomos eigą, jos dydžio pokyčius ir galimą išnykimą reguliariai vertina gydytojas akušeris-ginekologas, remdamasis klinikine apžiūra ir ultragarsinių tyrimų rezultatais.
Ar subchorioninė hematoma kenkia mano kūdikiui?
Dažniausiai subchorioninė hematoma nekenkia kūdikiui. Jeigu hematoma yra maža, ji gali nesukelti jokių problemų arba išnykti savaime nėštumo metu. Didesnė hematoma arba hematoma, atsiradusi vėlesniu nėštumo laikotarpiu, gali kelti didesnę nėštumo komplikacijų riziką, todėl tokiu atveju gydytojas akušeris-ginekologas atidžiau stebi nėštumo eigą. Svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų subchorioninė hematoma neturi įtakos kūdikiui, ir jis gimsta sveikas.
Ar subchorioninė hematoma laikoma didelės rizikos nėštumu?
Tai priklauso nuo hematomos sunkumo ir nuo to, ar turite kitų sveikatos sutrikimų. Jeigu kraujavimas yra gausus arba hematoma didelė, tikėtina, kad nėštumas bus laikomas didelės rizikos. Tačiau jei hematoma yra maža arba sukelia nedidelį kraujavimą, gydytojas gali pasiūlyti po kelių savaičių atlikti pakartotinį ultragarsinį tyrimą, siekiant įvertinti hematomos pokyčius.
Kada reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją dėl subchorioninės hematomos?
- Padidėjo kraujavimo intensyvumas;
- Jaučiate susitraukimus ar spazmus;
- Jaučiate galvos svaigimą.
Kokios yra kitos kraujavimo nėštumo metu priežastys?
- Persileidimas;
- Negimdinis nėštumas;
- Implantacinis kraujavimas;
- Kraujavimas po lytinių santykių nėštumo metu;
- Infekcija;
- Placentos atitrūkimas.
