Pažasties darinys

Pažasties darinys – pažasties srityje apčiuopiamas gumbelis ar mazgelis, kuris gali būti susijęs su padidėjusiais limfmazgiais, odos ir poodinio audinio dariniais ar uždegiminiais procesais. Darinys gali būti įvairaus dydžio ir konsistencijos, skausmingas arba neskausmingas, paslankus arba fiksuotas aplinkinių audinių atžvilgiu. Dažniausios priežastys – reaktyvi pažasties limfadenopatija, plauko folikulo ar prakaito liaukų uždegimas, cistos, lipomos ir kiti gerybiniai pakitimai. Rečiau pažasties darinys gali būti susijęs su krūties piktybiniais navikais, limfoproliferacinėmis ar kitomis onkologinėmis ligomis.  

Kaip pasireiškia pažasties darinys?

Pažasties darinys gali būti:

  • Minkštas arba kietas;
  • Skausmingas arba neskausmingas;
  • Paslankus arba mažai judrus;
  • Vienoje arba abiejose pažastyse;
  • Įvairaus dydžio;
  • Kartu su odos paraudimu ar patinimu;
  • Šiltas ir skausmingas esant uždegimui;
  • Kartais su pūlingomis išskyromis.

Kada dėl pažasties darini kreiptis į gydytoją?

  • Neišnyksta arba nemažėja per kelias savaites;
  • Palaipsniui didėja;
  • Yra kietas arba mažai paslankus;
  • Atsirado be aiškios priežasties;
  • Kartojasi;
  • Yra labai skausmingas, paraudęs ar pūliuoja;
  • Kartu pasireiškia karščiavimas;
  • Kartu atsirado krūties ar spenelio pokyčių;
  • Lydimas nepaaiškinamo svorio kritimo ar naktinio prakaitavimo.

Dažniausios pažasties darinio priežastys

  • Padidėję limfmazgiai: viena dažniausių pažasties darinio priežasčių. Limfmazgiai gali padidėti dėl infekcijų, uždegiminių procesų ar kitų organizmo imuninių reakcijų;
  • Plauko folikulo uždegimas: folikulitas, įaugęs plaukas, furunkulas ar pūlinys gali sukelti skausmingą, paraudusį gumbelį pažastyje;
  • Hidradenitis suppurativa: lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingi pasikartojantys skausmingi mazgai, pūliniai, fistulės ir randėjimas, dažnai pažastų srityje;
  • Cista: po oda gali susiformuoti įvairios cistos, kurios kartais uždegamos, padidėja ir tampa skausmingos;
  • Lipoma: gerybinis riebalinio audinio darinys, kuris paprastai būna minkštas, paslankus ir neskausmingas;
  • Odos sudirginimas ir įaugę plaukai: skutimas, depiliacija ar kitas odos dirginimas gali sukelti vietinį uždegimą ir gumbelio atsiradimą;
  • Infekcijos: bakterinės ir virusinės infekcijos gali sukelti pažasties limfmazgių padidėjimą;
  • Vakcinacija: po kai kurių vakcinų gali laikinai padidėti pažasties limfmazgiai, dažniausiai toje pačioje pusėje, kur buvo suleista vakcina;
  • Krūties ligos: pažasties limfmazgių padidėjimas ar struktūros pokyčiai gali būti susiję su uždegiminėmis ar piktybinėmis krūties ligomis. Pažasties srityje taip pat gali būti papildomo (ektopinio) krūties liaukinio audinio, kuriame, kaip ir įprastame krūties audinyje, gali atsirasti gerybinių ar piktybinių pakitimų;
  • Onkologinės ligos: rečiau padidėję pažasties limfmazgiai gali būti susiję su krūties vėžiu, melanoma, limfoma, leukemija ar kitomis piktybinėmis ligomis.

Kaip diagnozuojamas pažasties darinys?

  • Sveikatos istorija ir apžiūra: pažasties dariniui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
  • Laboratoriniai tyrimai: kraujo tyrimai skiriami pagal klinikines indikacijas, įtariant infekcinį, uždegiminį, hematologinį ar kitą sisteminį procesą;
  • Pažasties echoskopija: padeda įvertinti limfmazgius ir kitus minkštųjų audinių darinius;
  • Krūtų echoskopija: atliekama siekiant nustatyti arba atmesti krūties audinio pakitimus, galinčius būti susijusius su pažasties limfadenopatija ar kitu pažasties dariniu;
  • Mamografija: pagal amžių, klinikinius simptomus ir individualius rizikos veiksnius gali būti atliekama krūtų patologijai įvertinti;
  • Biopsija: esant neaiškios kilmės ar įtartinam dariniui arba patologinių požymių turinčiam limfmazgiui, gali būti atliekama aspiracinė biopsija plona adata arba stulpelinė biopsija.

Kaip gydomas pažasties darinys?

  • Stebėjimas – reaktyviai padidėję pažasties limfmazgiai, susiję su infekcija ar vakcinacija, dažniausiai palaipsniui sumažėja pašalinus priežastinį veiksnį, todėl tam tikrais atvejais gali būti taikomas klinikinis stebėjimas;
  • Infekcijos gydymas – nustačius bakterinę infekciją, pagal klinikines indikacijas skiriamas antibakterinis gydymas. Susiformavus pūliniui, gali būti reikalingas chirurginis drenavimas.
  • Uždegiminių odos ligų gydymas – folikulito, hidradenitis suppurativa ir kitų uždegiminių odos ligų gydymas parenkamas pagal diagnozę, uždegimo aktyvumą ir ligos sunkumą;
  • Chirurginis gydymas – simptominės, didėjančios ar diagnozės požiūriu neaiškios cistos, lipomos ir kiti minkštųjų audinių dariniai, esant indikacijoms, gali būti chirurgiškai pašalinami ir siunčiami histologiniam ištyrimui;
  • Specifinis gydymas – nustačius hematologinę, onkologinę ar kitą sisteminę ligą, tolesnė gydymo taktika parenkama pagal nustatytą diagnozę ir atitinkamos srities specialisto rekomendacijas.