Padidėję limfmazgiai – dažnas organizmo atsakas į infekciją, uždegimą ar kitus organizme vykstančius pokyčius. Limfmazgiai yra svarbi imuninės sistemos dalis. Jie filtruoja limfą ir padeda organizmui kovoti su bakterijomis, virusais bei kitais svetimkūniais. Dažniausiai limfmazgiai padidėja dėl infekcijos ir, organizmui pasveikus, palaipsniui sumažėja. Vis dėlto kai kuriais atvejais padidėję limfmazgiai gali būti susiję su autoimuninėmis ligomis ar rečiau – onkologinėmis ligomis. Limfmazgiai yra išsidėstę įvairiose kūno vietose, tačiau dažniausiai žmonės pastebi padidėjusius kaklo, po smakru, pažastų ar kirkšnių limfmazgius.
Kokie yra padidėjusių limfmazgių simptomai?
- Padidėjęs arba aiškiau apčiuopiamas limfmazgis;
- Limfmazgio jautrumas;
- Skausmas liečiant;
- Aplinkinės odos paraudimas ar patinimas;
- Limfmazgio dydžio didėjimas.
Kartu gali pasireikšti ir kiti simptomai, priklausantys nuo limfmazgių padidėjimą sukėlusios priežasties. Tai gali būti gerklės skausmas, sloga, kosulys, karščiavimas, nuovargis, naktinis prakaitavimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas.
Kodėl padidėja limfmazgiai?
Infekcijos
- Viršutinių kvėpavimo takų infekcija;
- Sinusų infekcija;
- Ausų infekcija;
- Dantų infekcija;
- Infekcinė mononukleozė;
- Odos ar žaizdų infekcijos;
- Tuberkuliozė;
- Lytiškai plintančios infekcijos, pavyzdžiui, sifilis;
- Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija;
- Toksoplazmozė;
- Katės įdrėskimo liga.
Autoimuninės ligos
- Sisteminė raudoji vilkligė;
- Reumatoidinis artritas;
- Sarkoidozė.
Onkologinės ligos
- Limfoma;
- Leukemija;
- Kitų navikų metastazės limfmazgiuose.
Ar padidėję limfmazgiai visada reiškia rimtą ligą?
Ne. Dažniausiai padidėję limfmazgiai yra natūrali organizmo imuninė reakcija į infekciją. Infekcijai pasibaigus, limfmazgiai paprastai palaipsniui mažėja. Svarbu stebėti, kaip limfmazgis keičiasi. Didesnį dėmesį reikėtų skirti limfmazgiams, kurie be aiškios priežasties ilgą laiką nemažėja, toliau didėja, yra kieti ar nejudrūs, ypač jeigu kartu pasireiškia nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas ar užsitęsęs karščiavimas.
Kaip diagnozuojami padidėję limfmazgiai?
- Sveikatos istorija ir apžiūra: padidėjusiems limfmazgiams diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Kraujo tyrimai: atliekamas bendras kraujo tyrimas ir, atsižvelgiant į simptomus, kiti laboratoriniai tyrimai. Jie gali padėti nustatyti infekciją, uždegimą ar kitas galimas limfmazgių padidėjimo priežastis;
- Ultragarsinis tyrimas leidžia įvertinti limfmazgio dydį, struktūrą, formą ir kitus požymius. Jis ypač naudingas vertinant paviršiuje esančius kaklo, pažastų ar kirkšnių limfmazgius.
- Krūtinės ląstos rentgenograma: gali būti atliekama siekiant įvertinti krūtinės ląstos organus ir nustatyti galimas infekcijas ar onkologinius susirgimus;
- Kompiuterinė tomografija (KT): leidžia išsamiau įvertinti limfmazgius ir aplinkinius audinius bei padeda nustatyti galimus infekcijos, uždegimo ar navikinius pakitimus;
- Limfmazgio biopsija: procedūros metu paimamas limfmazgio audinio mėginys, kuris ištiriamas laboratorijoje. Kai kuriais atvejais gali būti pašalinamas visas limfmazgis. Histologinis tyrimas padeda tiksliau nustatyti limfmazgio pokyčių priežastį.
Kaip gydomi padidėję limfmazgiai?
Padidėjusių limfmazgių gydymas priklauso nuo juos sukėlusios priežasties:
- Virusinė infekcija – dažniausiai taikomas simptominis gydymas, rekomenduojama ilsėtis ir stebėti, kaip keičiasi limfmazgių būklė;
- Bakterinė infekcija – gydytojas, įvertinęs būklę, gali skirti antibiotikų;
- Autoimuninė liga – gydoma pagrindinė liga, sukėlusi limfmazgių padidėjimą;
- Onkologinė ligą – gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į nustatytą ligą, jos tipą ir stadiją.
Ar galima išvengti padidėjusių limfmazgių?
Kadangi limfmazgių padidėjimas dažnai yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, jo visiškai išvengti neįmanoma. Tačiau galima sumažinti kai kurių infekcijų riziką:
- Reguliariai plauti rankas;
- Vengti liesti akis ir nosį nešvariomis rankomis;
- Vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis;
- Valyti ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius;
- Pakankamai miegoti, sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviems;
- Pasirūpinti rekomenduojamais skiepais.
Kada dėl padidėjusių limfmazgių reikėtų kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jeigu padidėję limfmazgiai:
- Limfmazgis padidėjo be aiškios priežasties;
- Jis toliau didėja arba ilgą laiką nemažėja;
- Limfmazgis yra kietas ar nejudrus;
- Padidėję keli limfmazgiai skirtingose kūno vietose;
- Limfmazgis yra labai skausmingas;
- Oda virš limfmazgio paraudo, patino ar atsirado pūliavimas;
- Kartu pasireiškia nepaaiškinamas svorio kritimas;
- Vargina naktinis prakaitavimas;
- Ilgą laiką išlieka pakilusi kūno temperatūra;
- Jaučiamas neįprastas nuovargis;
- Atsiranda užsitęsęs kosulys ar kiti nauji simptomai.
