Šlapimo nelaikymas – tai staigus, nekontroliuojamas poreikis šlapintis. Ši būklė gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių, tačiau dauguma jų nėra sunkios ir gali būti sėkmingai gydomos. Gydytojo konsultacija padeda nustatyti tikslią šlapimo nelaikymo priežastį ir parinkti individualiai tinkamiausią gydymo taktiką.
Kokios yra šlapimo nelaikymo priežastys?
- Šlapimo takų infekcija;
- Hiperaktyvi šlapimo pūslė;
- Gerybinė prostatos hiperplazija;
- Prostatitas;
- Makšties uždegimas;
- Šlapimo pūslės uždegimas;
- Menopauzė;
- Cukrinis diabetas.
Kiti veiksniai taipogi gali turėti įtakos šlapimo nelaikymui:
- Diuretikų vartojimas;
- Alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų vartojimas;
- Rūkymas;
- Nutukimas;
- Gimdos prolapsas.
Kaip gydytojas diagnozuoja šlapimo nelaikymo priežastį?
- Šlapimo nelaikymui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, buvusius susirgimus ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Laboratorinius tyrimus: bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas ir šlapimo pasėlis;
- Ultragarsinis tyrimas: šlapimo takų ir dubens organų būklei įvertinti;
- Urodinaminis tyrimas: šlapimo pūslės funkcijai ištirti;
- Cistoskopija: endoskopinis tyrimas, kuris leidžia tiesiogiai apžiūrėti šlapimo pūslės ir šlaplės vidų.
Kokie yra šlapimo nelaikymo gydymo būdai?
- Gyvenimo būdo pokyčiai – simptomus gali palengvinti skysčių vartojimo ribojimas, alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų (kavos, arbatos, gaiviųjų gėrimų) vengimas, rūkymo nutraukimas bei sveiko kūno svorio palaikymas;
- Šlapimo pūslės treniravimas – rekomenduojama neleisti šlapimo pūslei pernelyg prisipildyti – eiti į tualetą nustatytu laiku, pavyzdžiui, kas dvi valandas, net jei tuo metu nejaučiamas stiprus noras šlapintis;
- Kegelo pratimai – šie pratimai stiprina dubens dugno raumenis ir padeda geriau kontroliuoti šlapinimąsi;
- Vaistai – gali būti taikomi esant įvairioms šlapimo nelaikymo priežastims. Priklausomai nuo situacijos, gydytojas gali skirti antibiotikų šlapimo takų infekcijai gydyti arba alfa adrenoblokatorių prostatos raumenims atpalaiduoti;
- Medicininės procedūros – atsižvelgiant į šlapimo nelaikymo priežastį, gali būti rekomenduojamos įvairios procedūros: laikinas ar nuolatinis šlapimo kateterio naudojimas, botulino toksino injekcijos į šlapimo pūslę, funkcinė elektrinė (nervų) stimuliacija hiperaktyviai šlapimo pūslei gydyti, taip pat procedūros, skirtos prostatos dydžiui mažinti.
Kokios galimos komplikacijos jeigu šlapimo nelaikymas negydomas?
Negydomo šlapimo nelaikymo pasekmės priklauso nuo jo priežasties, tačiau laikui bėgant simptomai dažnai stiprėja ir gali tapti lėtiniai. Negydomos šlapimo takų infekcijos gali progresuoti ir išplisti į viršutinius šlapimo takus, inkstus ar prostatą. Retais, bet sunkiais atvejais infekcija gali patekti į kraują ir sukelti sepsį – gyvybei pavojingą būklę.
Kada turėčiau susirūpinti ir kreiptis į gydytoją dėl šlapimo nelaikymo?
- Turite infekcijos požymių (karščiavimas, šaltkrėtis, šono skausmas, kraujingas šlapimas, drumstas šlapimas);
- Dažnai jaučiate didelį nuovargį;
- Patiriate nepaaiškinamą svorio netekimą;
- Jaučiate didesnį alkį ar troškulį.
