Melena – tai juodos, deguto konsistencijos išmatos, atsirandančios dažniausiai dėl kraujavimo viršutiniame virškinimo trakte. Kraujas tampa juodas ir deguto konsistencijos, keliaudamas per virškinimo traktą iš viršutinės jo dalies (dažniausiai skrandis, dvylikapirštė žarna). Virškinimo medžiagos sąveikauja su krauju keisdamos jo spalvą ir konsistenciją.
Kas sukelia meleną?
Melena atsiranda dėl kraujavimo viršutiniame virškinimo trakte – įprastai skrandyje arba viršutinėje plonosios žarnos dalyje. Retais atvejais melena gali atsirasti apatinėje plonosios žarnos dalyje arba viršutinėje storosios žarnos dalyje. Viršutinės virškinimo trakto dalies kraujavimo priežastys:
- Pepsinė opa (kraujuojanti opa skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje);
- Sunkus uždegimas (gastritas arba ezofagitas);
- Skrandžio gleivinės erozija (ūminė hemoraginė erozinė gastropatija);
- Trauma arba virškinimo trakto perforacija;
- Stemplės ar skrandžio venų patinimas ir plyšimas;
- Stemplės plyšimas dėl smarkaus vėmimo;
- Skrandžio, stemplės ar kasos vėžys;
- Virusinės hemoraginės karštligės, pvz., Ebolos.
Kokios yra kitos melenos priežastys?
- Geležies papildai;
- Aktyvinta anglis;
- Maisto produktai: pvz., juodasis saldymedis arba mėlynes.
Kokie kiti simptomai pasireiškia kartu su melena?
- Pilvo skausmas gali signalizuoti apie skrandžio ligą, pvz., opą, gastritą arba gastropatiją;
- Krūtinės skausmas gali būti susijęs su stemplės liga;
- Kasos ligos gali sukelti viršutinės pilvo dalies skausmą arba nugaros skausmą.
Kai kurie žmonės, kuriems kraujuoja viršutinė virškinimo trakto dalis, taip pat vemia krauju. Šviežias, raudonas kraujas vemiant rodo aktyvų kraujavimą skrandyje ar stemplėje.
Kokie tyrimai atliekami diagnozuojant melena?
- Sveikatos istorija ir apžiūra: melenai diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka digitalinį tyrimą;
- Laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas ir išmatų tyrimas gali suteikti daugiau informacijos apie sveikatos būklę;
- Apžvalginė pilvo rentgenograma: gali parodyti žarnyno nepraeinamumo požymius, laisvą orą;
- Kompiuterinė tomografija (KT): naudojama tikslesniam kraujavimo šaltinio nustatymui, ypač sudėtingesniais atvejais;
- Fibrogastroduodenoskopija (FGDS): pagrindinis tyrimas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti viršutinę virškinamojo trakto dalį, nustatyti kraujavimo vietą ir, jei reikia, nedelsiant sustabdyti kraujavimą.
Koks yra melenos gydymas?
- Kraujo netekimo gydymas – priklausomai nuo prarasto kraujo kiekio, gali prireikti intraveninių skysčių ar kraujo perpylimo, kad būtų atstatytas kraujo tūris. Kai kuriems žmonėms prieš tolesnius tyrimus ar gydymą gali prireikti intensyvios terapijos;
- Kraujavimo stabdymas – gydytojas dažnai gali sustabdyti aktyvų kraujavimą ir užkirsti kelią naujam kraujavimui fibrogastroduodenoskopijos metu. Atliekant procedūrą, kraujavimas gali būti stabdomas: andrenalino injekcjomis, elektrokoaguliacija, skleroterapija arba lazerio terapija;
- Kraujavimo priežasties gydymas – rūgštį blokuojantys vaistai, vadinami protonų siurblio inhibitoriais (PPI), dažnai skiriami skrandžio ir žarnyno gleivinės opoms, uždegimui ar erozijai gydyti. Jie skatina gijimą ir padeda apsaugoti audinius nuo cheminio pažeidimo. Kai kurios melenos priežastys reikalauja išsamesnio gydymo.
Kada turėčiau susirūpinti ir kreiptis į gydytoją dėl melenos?
Jeigu išmatos atrodo deguto spalvos arba lipnios ir turi stiprų kvapą, tai gali būti melena. Melena reiškia, kad virškinimo sistemoje yra kraujavimas. Vidinis kraujavimas visada yra rimtas, ypač kai negalite pasakyti, ar jis sustabdytas.
