Krūties vėžys – tai liga, kurios metu pakitusios krūties ląstelės nekontroliuojamai auga, formuoja darinį, kuris infiltruota aplinkinius audinius ir iš kurio vėžinės ląstelės gali patekti (metastazuoti) į kitus organus.
2020 metais Lietuvoje diagnozuota 1769 nauji atvejai pirminio krūties vėžio, sergamumas remiantis nauju Europos amžiaus standartizuotas rodikliu sudarė 106,5. Lietuvoje, kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkstančių naujų vėžio atvejų ir su vėžio liga šalyje gyvena daugiau nei 100 tūkstančių žmonių.
Remiantis Europos vėžio informacinės sistemos duomenimis 2020 metais Lietuvoje stebimas standartizuoto mirtingumo rodiklio (ASR) sumažėjimas ir Lietuva įėjo į ketvertuką EU-27 šalių su mažiausių standartizuotu mirtingumu (ASR).
Simptomai
- Čiuopiamas darinys krūtyje;
- Pakitusi krūties forma ir apimtis;
- Spenelis, įtrauktas į krūties vidų;
- Areolės ir spenelio srityje matomos žaizdelės;
- Kraujingos išskyros iš spenelio;
- Sustandėjusi visa krūtis;
- Apčiuopiami padidėję pažasties limfmazgiai.
Diagnostika
Apžiūra ir apčiuopa
Gydytojas apžiūri krūtis atkreipiant dėmesį į odos ar spenelio pokyčius ir krūtų simetriją. Po apžiūros gydytojas apčiuopia krūtis ir limfmazgius, esančius apatinėje kaklo dalyje, pažastyse ir patikrina, ar nėra neįprastų krūties darinių ar sustandėjimų.
Ultragarsinis tyrimas
Diagnozuojant krūties pakitimus labai svarbus ultragarsinis tyrimas, kurį galima taikyti ir jaunesnėms, ir vyresnėms moterims. Ultragarsas aiškiai parodo darinio dydį, formą ir struktūrą. Šio tyrimo pagalba galima diagnozuoti piktybinius navikus bei pakitusius patologinius limfmazgius. Ultragarsinis tyrimas nesukelia skausmo ir yra saugus vaikams ir nėščioms moterims.
Mamografija
Tai krūties audinio vizualizavimas naudojant mažos dozės rentgeno spindulius. Mamogramose vertinama krūtų simetrija, tankis, liaukinio audinio pasiskirstymas, aprašomi radiniai, t.y. dariniai, sutankėjimai, kalcinatai, parenchimos deformacija ar kiti požymiai bei pakitimai pagal jų lokalizaciją atskiruose kvadratuose. Visi radiniai mamogramose klasifikuojami ir interpretuojami pagal krūties vaizdo vertinimo ir aprašymo sistemą (BI-RADS; ang. Breast Imaging Reporting and Data System). Tai kokybės užtikrinimo priemonė, skirta standartizuoti mamografijos atsakymą, sumažinti interpretacijų įvairovę ir palengvinti rezultatų stebėseną.
Krūtų magnetinis rezonansas (MRT)
Didelės skiriamos gebos magnetinis rezonansas (MRT) yra jautrus metodas krūties vėžiui nustatyti, įvertinti atsaką į neoadjuvantinę chemoterapiją, nustatyti ligos išplitimą ir planuojant priešoperacinį gydymą. Deja, krūtų magnetinis rezonansas (MRT) pasižymi reikšmingu klaidingai teigiamų atsakymų dažniu, ne visuomet prieinamas ir yra gerokai brangesnis už mamografiją ir ultragarsinį tyrimą.
Krūties biopsija
Jei krūtyje apčiuopiamas įtartinas sustandėjimas ar darinys, rekomenduojama atlikti biopsiją. Biopsija skirstoma į šias pagrindines rūšis: aspiracinė (atliekama plona 20 – 23 G dydžio adata); stulpelinė biopsija (atliekama 12 – 18 G dydžio adata) ir vakuuminė biopsija (atliekama 9 – 12 G dydžio adata). Biopsija dažniausiai atliekama ultragarso kontrolėje. Įprastai atliekama stulpelinė biopsija (stora adata) – tai procedūra, kurios metu paimamas krūties audinio stulpelis išsamiems tyrimams atlikti. Ultragarso prietaisas padeda gydytojui tikslingai nukreipti adatą į darinio vietą. Specialia tuščiavidure adata paimamas nedidelis krūties audinio stulpelis (dažniausiai paimami 3 – 4 stulpeliai). Audinių stulpeliai siunčiami į laboratoriją, kur gydytojai patologai ištiria gautą medžiagą ir nustato tikslią galutinę patologijos diagnozę. Krūties biopsijos galutinis patologinis atsakymas yra svarbiausias tyrimas, kuris patvirtina ligos diagnozę ir nulemia paciento tolimesnį ištyrimą bei gydymo taktiką.
Papildomieji tyrimai krūties vėžiui diagnozuoti:
- Krūtų tomosintezė;
- Genetiko konsultacija, remiantis patvirtintoms indikacijoms esant paveldimo ar šeimininio vėžio įtarimui.
Tyrimai, dėl krūties vėžio atokaus išplitimo:
- Krūtinės ląstos rentgenogramos;
- Pilvo organų (kepenų, gimdos, jos priedų) ultragarsinis tyrimas;
- Krūtinės ląstos, pilvo, dubens, galvos srities KT;
- MRT tyrimai;
- Radioimuniniai tyrimai – CEA, Ca 15–3;
- Biocheminis kraujo tyrimas (kepenų,inkstų funkciniai tyrimai, šarminė fosfotazė, LDH, kalcio kiekis, kreatininas).
Esant indikacijoms, gali būti atliekami ir papildomi tyrimai krūties vėžio išplitimui įvertinti:
- Kaulų scintigrafija;
- PET tyrimas - pozitronų emisijos tomografija;
- Kitų profesinių gydytojų kvalifikacijų konsultacijos.
Gydymas
Atlikus visus reglamentuotus tyrimus ir nustačius krūties vėžio diagnozę, tolimesnė gydymo taktika aptariama krūties vėžio multidisciplininėje komisijoje (MDK), kur įvertinus navikinio proceso išplitimą ir vėžio biologinį potipį, nustatoma tolimesnė gydymo taktika.
Nustačius krūties vėžio diagnozę, pacientas informuojamas apie ligą, galimus gydymo būdus, pabrėžiant, kad pagrindinis gydymas yra kombinuotas. Ligonis informuojamas apie fizinę ir psichologinę reabilitaciją, genetiko ir vaisingumo specialisto konsultacijas, apie chirurginį gydymą, onkoplastines ir rekonstrukcines operacijas, priešvėžinį medikamentinį gydymą, spindulinį gydymą bei galimas komplikacijas ir jų prevenciją.
Krūties vėžio gydymas priklauso nuo: naviko histologinio tipo; krūties vėžio biologinio varianto (Luminais A, Luminalis B, trigubai neigiamas, HER2 teigiamas), naviko išplitimo/stadijos (TNM klasifikacija) prognozinių ir predikcinių veiksnių, amžiaus, ligonio funkcinės būklės, kardiopulmoninės sistemos funkcijos, gretutinių ligų, bei kitų prognozinių veiksnių.
Pagrindiniai krūties vėžio gydymo būdai
Lokalus gydymas
Chirurginis gydymas – krūties vėžio gydymas dažnai pradedamas operacija, priklausomai nuo naviko dydžio ir išplitimo parenkamas tinkamiausias operacinis (krūties tausojanti, onkoplastinė, ar krūties rekonstrukcija) gydymo metodas, kurio metu pašalinamas piktybinis navikas, atliekama sarginio limfmazgio biopsija, arba šalinami pažasties duobės limfmazgiai.
Spindulinis gydymas – gali būti taikomas beveik visų stadijų krūties vėžiui gydyti. Spindulinė terapija yra veiksmingas būdas sumažinti krūties vėžio atkryčio riziką po atliktos operacijos.
Sisteminis gydymas
Chemoterapija – šiuo gydymo metu naudojami vaistai, nukreipti į krūties vėžio ląsteles ir jas naikinantys. Chemoterapija krūties vėžiui gydyti dažnai taikoma kartu su kitais gydymo būdais, tokiais kaip chirurgija, spindulinis gydymas ar hormonų terapija. Chemoterapija gali būti taikoma siekiant padidinti išgijimo tikimybę, sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką, palengvinti vėžio simptomus arba padėti vėžiu sergantiems pacientams gyventi ilgiau ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Chemoterapija taipogi yra pagrindinė pažengusio krūties vėžio gydymo priemonė. Jei krūties vėžys išplitęs į kitas kūno dalis ir chirurginė operacija negalima, chemoterapija gali būti taikoma kaip pagrindinis gydymo būdas. Ji gali būti taikoma kartu su taikinių terapija.
Hormonų terapija – tai hormonams jautraus krūties vėžio gydymas, kurio metu yra blokuojamas hormonų prisijungimą prie vėžio ląstelių receptorių. Hormonų terapija taikoma tik tiems krūties vėžiams, kurie turi natūraliai esančių hormonų estrogeno arba progesterono receptorių. Hormonų terapija krūties vėžiui gydyti dažnai taikoma po operacijos, siekiant sumažinti krūties vėžio atsinaujinimo riziką. Hormonų terapija gali būti taikoma siekiant sumažinti vėžį prieš operaciją.
Biologinė terapija – vaistai, kurie selektyviai ir tikslingai veikia tam tikras navikinių ląstelių molekules receptorius, stabdo vėžio augimą. Epidermio augimo veiksnio receptoriai veikiami augimo faktorių, duoda signalus ląstelei, skatindami ją intensyviai augti. Monokloniniai antikūnai, prisijungę prie receptorių, sustabdo vėžinės ląstelės augimą ir dalijimąsi. Angiogenezės inhibitoriai – taikinių terapijos vaistai, kurie slopina naviko kraujotakos vystymąsi. Augančiam navikui reikia deguonies ir maisto medžiagų, todėl vėžinės ląstelės pradeda išskirti tam tikrus baltymus – kraujagyslių endotelio augimo veiksnys. Šie receptoriai priima ir perduoda ląstelei signalus, skatinančius augti naujas kraujagysles; monokloninis antikūnas, susijungęs su šiais receptoriais, trukdo formuotis naujoms kraujagyslėms, todėl nebemaitinamas vėžys žūva. Taikinių terapijai skiriami vaistai beveik nesukelia poveikio sveikoms organizmo ląstelėms, nes jų veikimas nukreipta į vėžio ląsteles.
Imunoterapija – imuninė sistema apsaugo organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų ir vėžinių ląstelių. Imuninės ląstelės geba atskirti savas ir svetimas ląsteles, tačiau kartais užpuola ir nepakitusias organizmo ląsteles dėl atpažinimo klaidos. Siekiant išvengti tokių klaidų ir per didelio imuninės sistemos aktyvumo, išsivystė imuninės sistemos patikros taškai. Vėžys naudojasi šia sistema, kad organizmas nepultų vėžinių ląstelių. Vieni iš imunoterapinių vaistų – patikros taško inhibitoriai. Šie vaistai veikia kūno limfocitus (baltųjų kraujo kūnelių tipą, kuris kovoja su infekcijomis), kad jie galėtų nustatyti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Imunoterapiniai vaistai: PD1 (užprogramuotos ląstelių mirties baltymo-1) inhibitoriai arba PD-L1 inhibitoriai.
Stebėsena
Ilgalaikis paciento sveikatos būklės stebėsena vykdomas ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėsenos tvarkos apraše, patvirtintame LR SAM 2004 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-288 „Dėl ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
Ilgalaikę paciento sveikatos būklės stebėseną gali atlikti:
- Gydytojas onkologas radioterapeutas;
- Gydytojas onkologas – chemoterapeutas;
- Gydytojas akušeris – ginekologas;
- Gydytojas chirurgas;
- Šeimos gydytojas.
Pirmus metus po kombinuoto gydymo pacientas konsultacijai atvyksta kas 3 mėnesiai, antrus-penktus metus po gydymo – kas 6 mėnesiai, po 5 metų – 1-ą kartą per metus. Patikrinimų metu rekomenduojama atlikti: fizinį ištyrimą (krūtų, pooperacinio rando, periferinių limfmazgių), mamografiją, ultragarsinį tyrimą, krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą. Atsižvelgiant į situaciją, individualizuotai gali būti atliekami ir kiti papildomi tyrimai.
Paruošė prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
