Vakuuminė aspiracija

Vakuuminė aspiracija – tai chirurginis ankstyvo nėštumo nutraukimo metodas, kurio metu specialiu vakuuminiu prietaisu pašalinamas gimdos ertmės turinys. Procedūra atliekama gydytojo akušerio-ginekologo, dažniausiai taikant vietinę nejautrą, o prireikus – kitus skausmo malšinimo būdus. Tai trumpa ir veiksminga procedūra, tačiau, kaip ir kiekviena medicininė intervencija, ji turi tam tikrų rizikų. „OST Klinika“ Vilniuje prieš procedūrą įvertinama pacientės sveikatos būklė, nėštumo trukmė ir individualios aplinkybės.

Kada atliekama vakuuminė aspiracija?

• Pacientė pageidauja nutraukti ankstyvą nėštumą chirurginiu būdu;
• Medikamentinis nėštumo nutraukimas netinka arba pacientė renkasi chirurginį metodą;
• Po medikamentinio nėštumo nutraukimo gimdoje lieka nėštumo audinių ir reikalinga papildoma intervencija;
• Gydytojas nustato kitas medicinines indikacijas gimdos ertmės turinio pašalinimui.

Nėštumo nutraukimo būdai

Vakuuminė aspiracija

Vakuuminės aspiracijos metu per gimdos kaklelį į gimdos ertmę įvedama plona kaniulė, prijungta prie vakuuminio siurbimo prietaiso. Taip pašalinamas gimdos turinys. Pati intervencija dažniausiai trunka apie 5–10 minučių, tačiau visas vizitas, įskaitant pasiruošimą ir stebėjimą po procedūros, užtrunka ilgiau.

Medikamentinis nėštumo nutraukimas

Ankstyvo nėštumo metu alternatyva gali būti medikamentinis nėštumo nutraukimas. Šiuo atveju nėštumas nutraukiamas vartojant gydytojo paskirtus vaistus.
Tinkamiausią metodą pacientė pasirenka aptarusi galimybes, jų privalumus, rizikas ir taikymo sąlygas su gydytoju akušeriu-ginekologu.

Kaip pasiruošti vakuuminei aspiracijai?

Prieš procedūrą gydytojas akušeris-ginekologas įvertina pacientės sveikatos būklę, nėštumo trukmę, vartojamus vaistus ir galimus rizikos veiksnius. Paprastai atliekamas ultragarsinis tyrimas, o pagal individualias indikacijas gali būti skiriami papildomi laboratoriniai tyrimai. Prieš procedūrą rekomenduojama:

• Informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus, alergijas ir lėtines ligas;
• Pateikti turimus medicininius dokumentus bei ankstesnių tyrimų rezultatus;
• Informuoti apie ankstesnes ginekologines operacijas ir nėštumo komplikacijas;
• Laikytis gydytojo nurodymų dėl vaistų vartojimo prieš procedūrą;
• Iš anksto aptarti pasirinktą nejautros ir skausmo malšinimo būdą;
• Aptarti kontracepcijos galimybes po nėštumo nutraukimo.

Kaip atliekama vakuuminė aspiracija?

Procedūra įprastai trunka apie 10 minučių. Prieš procedūrą gali būti skiriami vaistai (pvz., nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, anestetikai ar kt.). Pacientė atsigula ant ginekologinės apžiūros kėdes. Į makštį yra įvedamas plastikinis skėtiklis, kuris praskleidžia makšties sieneles, kad gydytojas akušeris-ginekologas galėtų apžiūrėti ir įvertinti gimdos kaklelį ir aplinkinius audinius. Tyrimo metu per gimdos kaklelį įvedamas plonas vamzdelis ir vakuumo pagalba pašalinamas gimdos turinys. Procedūros metu gali būti jaučiami lengvi spazmai, panašūs į menstruacijų skausmus;

Kas vyksta po vakuuminės aspiracijos?

Po procedūros pacientė kurį laiką stebima, įvertinama savijauta, kraujavimas ir galimi nepageidaujami reiškiniai. Stebėjimo trukmė priklauso nuo taikytos nejautros ir individualios būklės.

Po procedūros gali pasireikšti:

• Nestiprus ar vidutinio intensyvumo pilvo apačios maudimas;
• Į menstruacijas panašus kraujavimas arba negausios kraujingos išskyros;
• Trumpalaikis silpnumas ar galvos svaigimas;
• Gimdos spazmai, kurie paprastai palaipsniui silpnėja.

Galimi šalutiniai poveikiai ir komplikacijos

• Gausus arba užsitęsęs kraujavimas;
• Gimdos ar dubens organų infekcija;
• Nepilnas gimdos ertmės ištuštinimas, dėl kurio gali prireikti papildomo gydymo;
• Gimdos kaklelio pažeidimas;
• Gimdos sienelės perforacija;
• Labai retai – gimdos ertmės sąaugų susidarymas;
• Nepavykęs nėštumo nutraukimas arba besitęsiantis nėštumas.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Po vakuuminės aspiracijos svarbu stebėti savijautą. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu:

• Kraujavimas iš makšties stiprėja arba išlieka neįprastai gausus;
• Atsiranda stiprus ar didėjantis pilvo skausmas;
• Karščiavimas;
• Atsiranda šaltkrėtis arba ryškus bendras silpnumas;
• Pastebimos nemalonaus kvapo makšties išskyros;
• Išlieka nėštumo simptomai arba kyla abejonių dėl procedūros rezultato.

Dažniausiai užduodami klausimai apie vakuuminę aspiraciją

Ar vakuuminė aspiracija yra skausminga?

Procedūros metu taikoma nejautra ir gali būti skiriami papildomi skausmą malšinantys vaistai. Nepaisant to, gali būti jaučiami gimdos spazmai, spaudimas ar į menstruacijų skausmus panašus diskomfortas. Skausmo intensyvumas individualus.

Iki kurios nėštumo savaitės galima atlikti vakuuminę aspiraciją?

Vakuuminė aspiracija dažniausiai atliekama iki 12 nėštumo savaitės. Tai saugus metodas daugumai moterų, tačiau kai kuriais atvejais gali būti nerekomenduojamas (pvz., esant didelėms gimdos miomoms ar po tam tikrų operacijų). Tinkamumą kiekvienu atveju įvertina gydytojas akušeris-ginekologas.

Ar po vakuuminės aspiracijos galima pastoti?

Taip. Jei procedūra atliekama be komplikacijų, vakuuminė aspiracija paprastai neturi įtakos būsimam vaisingumui. Ovuliacija gali įvykti dar prieš pirmąsias menstruacijas po procedūros, todėl naujas nėštumas galimas gana greitai.

Kada prasideda menstruacijos po vakuuminės aspiracijos?

Pirmosios menstruacijos dažniausiai prasideda maždaug po 4–8 savaičių. Ciklo atsikūrimo laikas gali skirtis priklausomai nuo individualių organizmo savybių ir naudojamos kontracepcijos.

Kada galima grįžti prie lytinių santykių?

Lytinius santykius paprastai galima atnaujinti, kai pacientė jaučiasi fiziškai ir emociškai pasirengusi. Jeigu yra komplikacijų, stiprus skausmas ar gausus kraujavimas, reikėtų pasitarti su gydytoju. Svarbu pasirūpinti kontracepcija, nes vaisingumas gali atsikurti dar prieš pirmąsias menstruacijas.

Ar po vakuuminės aspiracijos būtina kontrolinė apžiūra?

Po nekomplikuotos vakuuminės aspiracijos rutininė kontrolinė apžiūra ne visada būtina. Tačiau gydytojas gali ją rekomenduoti, atsižvelgdamas į procedūros eigą, simptomus ir individualią pacientės būklę.