Viduriavimas (diarėja): kada kreiptis į gydytoją?

Viduriavimas – tai dažnas ir skausmingas tuštinimasis skystomis išmatomis. Laimei, viduriavimas paprastai trunka ne ilgiau kaip keletą dienų. Tačiau kartais viduriavimas yra rimtos būklės požymis. Dėl jo galite prarasti daug skysčių arba negauti pakankamai maistinių medžiagų.

Viduriavimo tipai:

Ūminis viduriavimas: yra skystas, vandeningas viduriavimas, trunkantis vieną arba dvi dienas. Tai labiausiai paplitęs tipas, kuris paprastai praeina be gydymo;
Nuolatinis viduriavimas: nuolatinis viduriavimas trunka nuo 2 iki 4 savaičių;
Lėtinis viduriavimas: lėtinis viduriavimas trunka ilgiau nei keturias savaites arba pasikartoja reguliariai per ilgą laikotarpį. Tokios trukmės viduriavimas gali rodyti rimtesnę būklę, dėl kurios reikia kreiptis į gydytojus.

Kokie yra viduriavimo simptomai?

Skystos, vandeningos išmatos;
Pilvo spazmai ar skausmas;
Pilvo pūtimas;
Pykinimas;
Vėmimas;
Karščiavimas;
Kraujas išmatose;
Stiprus ir skubus poreikis tuštintis.

Sunkios viduriavimo formos požymiai ir simptomai:

Karščiavimas;
Stiprus skausmas;
Vėmimas;
Kraujas ar gleivės išmatose;
Svorio netekimas.

Kreipkitės į gydytoją, jeigu patiriate dehidratacijos simptomus arba pastebite dehidratacijos požymius savo vaikui:

Galvos skausmas;
Paraudusią, sausą oda;
Dirglumas ir sumišimas;
Stiprus pykinimas ir vėmimas;
Tamsus šlapimas, mažas šlapimo kiekis;
Verkiant nėra ašarų (kūdikiai ir maži vaikai).

Kokios yra viduriavimo komplikacijos?

Dehidratacija yra viena didžiausių viduriavimo problemų. Tai ypač aktualu: kūdikiams, vyresniems nei 65 metų žmonėms ir žmonėms su silpna imunine sistema. Negydoma dehidratacija gali sukelti inkstų nepakankamumą, insultą, infarktą ar net mirtį.

Kaip diagnozuojamas viduriavimas?

Sveikatos istorija ir apžiūra: viduriavimui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka pilvo fizinę apžiūrą;
Laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas ir išmatų tyrimas gali padėti nustatyti ligos sunkumą ir sukėlėją;
Kolonoskopija: apžiūrima storoji žarna, prireikus paimami audinių mėginiai patologiniam tyrimui;
Fibrogastroduodenoskopija (FGDS): tiriama viršutinė virškinimo sistema, nustatomi uždegimo požymiai ar įtartini dariniai;
Pilvo kompiuterinė tomografija (KT): gali parodyti žarnyno pažeidimo mastą ir ekskliuduoti kitas ligas, pavyzdžiui kolorektalinį arba skrandžio vėžį.

Kaip gydomas viduriavimas?

Dauguma staigaus viduriavimo atvejų praeina savaime per kelias dienas be jokio gydymo. Jeigu viduriavimas nepraeina, gali būtų rekomenduojamas:

Medikamentinis gydymas – gali padėti gydyti viduriavimą, kurį sukelia tam tikros bakterijos ar parazitai;
Dehidratacijos gydymas – kad išvengtumėte dehidratacijos, turėtumėte gerti daug vandens su elektrolitais. Dažnai gerkite vandenį nedideliais gurkšneliais. Labai svarbu, kad kūdikiai ir vaikai nepatirtų dehidratacijos. Jeigu vandens vartojimas sukelia pykinimą arba vėmimą, gydytojas gali rekomenduoti intraveninę infuzoterapiją;
Vartojamų vaistų koregavimas – jei viduriavimą sukelia vaistai, gydytojas gali keisti dozę ar gydymo planą;
Pagrindinės ligos gydymas – jei viduriavimą sukėlė lėtinė liga, pvz., uždegiminė žarnų liga, gydytojas koreguos gydymo planą atsižvelgiant į pagrindinę ligą.

Ar galima išvengti viduriavimo?

Laikykitės higienos: nusiplaukite rankas po tualeto, maisto ruošimo ir valgymo;
Skiepai: rotaviruso vakcina apsaugo nuo rotaviruso, COVID-19 vakcina gali sumažinti viduriavimo riziką sergant COVID-19;
Tinkamas maisto laikymas: laikykite maistą tinkamoje temperatūroje, nevartokite pasibaigusio galiojimo maisto ar gėrimų;
Saugus valgymas kelionėse: venkite vandentiekio vandens, ledo, žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, žalių vaisių ir daržovių.