Evakuacija seromos (punkcija)

Seromos punkcija (evakuacija) – tai medicininė procedūra, kurios metu sterilia adata ir švirkštu pašalinamas audiniuose susikaupęs serozinis skystis. Seroma dažniausiai susidaro po chirurginių operacijų, kai operuotoje srityje susiformavusioje ertmėje kaupiasi serozinis skystis. Nedidelės, simptomų nesukeliančios seromos dažnai palaipsniui rezorbuojasi savaime ir joms intervencinis gydymas nėra reikalingas. Tačiau didesnė, skausminga, įtempta ar žaizdos gijimui trukdanti seroma gali būti punktuojama ir pašalinamas joje susikaupęs skystis. "OST Klinika" Vilniuje seromos punkcija atliekama gydytojui įvertinus paciento būklę ir procedūros poreikį.

Kada atliekama seromos punkcija?

• Susikaupia didesnis serozinio skysčio kiekis;
• Seroma sukelia skausmą, tempimo, spaudimo ar kitą diskomforto pojūtį;
• Dėl susikaupusio skysčio atsiranda ryškus operuotos srities patinimas;
• Seroma tempia operacinės žaizdos kraštus arba gali trukdyti tinkamam žaizdos gijimui;
• Atsiranda skysčio tekėjimas per operacinę žaizdą;
• Seroma nemažėja, kartojasi arba išlieka ilgesnį laiką.

Kas vyksta prieš seromos punkciją?

Prieš procedūrą gydytojas įvertina operuotą sritį, žaizdos būklę, seromos dydį ir lokalizaciją, paciento jaučiamus simptomus bei galimus infekcijos požymius. Kai skysčio sankaupa yra gilesnė, jos ribos nėra aiškios arba reikalingas tikslesnis seromos įvertinimas, gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas. Ultragarsas leidžia nustatyti skysčio sankaupos dydį, gylį ir santykį su aplinkinėmis struktūromis. Prieš procedūrą svarbu informuoti gydytoją apie:

• Vartojamus vaistus, ypač antikoaguliantus ir kitus kraujo krešėjimą veikiančius preparatus;
• Alergijas vaistams ar antiseptinėms medžiagoms;
• Kraujo krešėjimo sutrikimus;
• Kitus svarbius sveikatos sutrikimus.

Specialaus pasiruošimo seromos punkcijai dažniausiai nereikia. Gydytojas paaiškina procedūros eigą, galimą naudą, rizikas ir tolesnės priežiūros rekomendacijas.

Kaip atliekama seromos punkcija?

Seromos punkcija dažniausiai atliekama ambulatoriškai. Oda dezinfekuojama, tuomet plona adata pasiekiama seromos ertmė ir švirkštu pašalinamas susikaupęs skystis. Po procedūros punkcijos vieta uždengiama tvarsčiu. Jei seroma yra giliau, punkcija gali būti atliekama kontroliuojant ultragarsu.

Kas vyksta po seromos punkcijos?

Po procedūros pacientas paprastai gali iš karto grįžti namo. Svarbu prižiūrėti punkcijos vietą ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Jei skystis pradeda kauptis pakartotinai, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Ar seromos punkcija yra skausminga?

Dažniausiai seromos punkcija sukelia tik trumpalaikį, nedidelį diskomfortą. Įvedant adatą gali būti jaučiamas dūris, spaudimas ar tempimo pojūtis. Jeigu procedūros metu atsiranda ryškus ar neįprastas skausmas, apie tai būtina iš karto informuoti gydytoją.

Ar po punkcijos seroma gali susidaryti pakartotinai?

Taip. Vienkartinė seromos punkcija ne visada reiškia, kad skystis daugiau nesikaups. Kol išlieka ertmė ir vyksta pooperacinis gijimas, serozinis skystis gali susidaryti pakartotinai. Todėl kai kuriems pacientams gali prireikti pakartotinės seromos punkcijos. Procedūros kartojimo poreikis vertinamas individualiai pagal skysčio kiekį, simptomus, žaizdos būklę ir seromos kitimą.

Kokios galimos seromos punkcijos komplikacijos?

• Infekcija;
• Kraujavimas ar hematoma;
• Skausmas ar diskomfortas;
• Pakartotinis seromos susidarymas.

Kada po seromos punkcijos reikėtų kreiptis į gydytoją?  

• Seroma greitai vėl prisipildo arba didėja;
• Punkcijos ar operacinės žaizdos vieta parausta ar tampa karšta;
• Didėja skausmas, patinimas ar jautrumas;
• Iš žaizdos pradeda tekėti skystis ar pūlingos išskyros;
• Atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis ar bendras silpnumas;
• Atsiranda kitų galimos infekcijos požymių