Dermatoskopija – tai neinvazinis odos darinių diagnostinis tyrimas, atliekamas specialiu optiniu prietaisu – dermatoskopu. Tyrimo metu odos darinys apšviečiamas ir padidinamas, todėl gydytojas gali įvertinti plika akimi sunkiai matomas pigmentines, kraujagyslines ir kitas odos struktūras. Dermatoskopija dažniausiai atliekama vertinant apgamus, pigmentinius ir nepigmentinius odos darinius. Tyrimas padeda atskirti gerybiniams ir piktybiniams odos dariniams būdingus požymius, anksti pastebėti įtartinus pakitimus bei nuspręsti, ar darinį galima stebėti, ar reikalingas papildomas ištyrimas, biopsija arba chirurginis pašalinimas.
Kada atliekama dermatoskopija?
- Vertinant apgamus ir kitus pigmentinius odos darinius;
- Atsiradus naujam ar neįprastai atrodančiam odos dariniui;
- Pasikeitus apgamo dydžiui, formai, spalvai ar struktūrai;
- Jei odos darinys pradėjo kraujuoti, niežėti, šlapiuoti ar negyja;
- Įtariant melanomą;
- Vertinant bazalinių ląstelių karcinomai būdingus požymius;
- Vertinant plokščialąstelinės karcinomos požymius;
- Vertinant aktininę keratozę ir kitus ikivėžinius odos pakitimus;
- Diferencijuojant gerybinius ir piktybinius odos darinius;
- Stebint anksčiau nustatytus apgamus ir kitus odos darinius;
- Profilaktiškai tikrinant odą pacientams, turintiems daug apgamų ar padidėjusią melanomos ir kitų odos piktybinių navikų riziką.
Kaip pasiruošti dermatoskopijai?
Specialaus pasiruošimo dermatoskopijai nereikia. Tyrimo dieną rekomenduojama ant vertinamos odos srities netepti dekoratyvinės kosmetikos, savaiminio įdegio priemonių ar storu sluoksniu tepamų kremų, nes jie gali apsunkinti odos darinio struktūrų vertinimą.
Kaip atliekama dermatoskopija?
Pirmiausia gydytojas apžiūri odą ir kliniškai įvertina tiriamą darinį. Tuomet apgamas ar kitas odos darinys tiriamas dermatoskopu. Dermatoskopijos metu vertinama:
- Darinio simetrija ir struktūra;
- Pigmento pasiskirstymas ir pigmentinis tinklas;
- Spalvos ir jų pasiskirstymas;
- Darinio ribos;
- Taškai, globulės ir kitos pigmentinės struktūros;
- Kraujagyslių struktūros ir jų išsidėstymas;
- Regresijos požymiai;
- Keratino ir paviršinės struktūros;
- Kiti konkrečiam odos dariniui būdingi dermatoskopiniai požymiai.
Ką parodo dermatoskopija?
Dermatoskopija leidžia išsamiau įvertinti odos darinio struktūrą ir padeda gydytojui diferencijuoti įvairius gerybinius, ikivėžinius ir piktybinius odos pakitimus. Dermatoskopijos metu gali būti vertinami:
- Melanocitiniai apgamai;
- Atipiniai apgamai;
- Seborėjinės keratozės;
- Dermatofibromos;
- Angiomos ir kiti kraujagysliniai dariniai;
- Aktininės keratozės;
- Melanomai būdingi dermatoskopiniai požymiai;
- Bazalinių ląstelių karcinomai būdingi požymiai;
- Plokščialąstelinės karcinomos ir kitų odos navikų požymiai.
Kas vyksta po dermatoskopijos?
Po tyrimo gydytojas aptaria dermatoskopijos rezultatus ir rekomenduoja tolesnę taktiką. Priklausomai nuo nustatytų požymių, gali būti rekomenduojama:
- Toliau stebėti odos darinį;
- Atlikti pakartotinę dermatoskopiją po nustatyto laikotarpio;
- Atlikti skaitmeninį darinio stebėjimą;
- Atlikti odos biopsiją;
- Chirurginiu būdu pašalinti darinį ir atlikti histologinį tyrimą.
Kada sužinosite dermatoskopijos rezultatus?
Dermatoskopinio tyrimo rezultatai paprastai įvertinami konsultacijos metu. Gydytojas paaiškina nustatytus darinio požymius ir, jei reikia, aptaria tolesnio stebėjimo, papildomų tyrimų ar gydymo planą. Jeigu atliekama biopsija ar odos darinio pašalinimas, galutinės diagnozės gali reikėti palaukti iki histologinio tyrimo rezultato.
Ar dermatoskopija turi pavojų ar apribojimų?
Dermatoskopija yra saugus, neskausmingas ir neinvazinis tyrimas. Tyrimo metu nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė, nepažeidžiama oda ir nereikalinga nejautra.
