Kraujavimas nėštumo metu

Kraujavimas nėštumo metu – tai kraujingos išskyros arba kraujavimas iš makšties bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Nedidelis kraujavimas ar tepimas gana dažnai pasitaiko pirmąjį nėštumo trimestrą ir ne visada reiškia nėštumo komplikaciją. Tačiau kai kuriais atvejais kraujavimas gali būti susijęs su persileidimu, negimdiniu nėštumu, placentos pakitimais ar kitomis būklėmis, kurioms reikalinga skubi medicininė pagalba.

Kokie simptomai gali pasireikšti kartu su kraujavimu nėštumo metu?

Kada dėl kraujavimo nėštumo metu reikėtų kreiptis į gydytoją?

  • Kraujavimas yra gausus arba sparčiai stiprėja;
  • Pasireiškia stiprus pilvo ar dubens skausmas;
  • Atsiranda vienpusis pilvo ar peties viršūnės skausmas, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu;
  • Jaučiamas stiprus galvos svaigimas, silpnumas arba alpstama;
  • Kraujavimą lydi karščiavimas ar šaltkrėtis;
  • Atsiranda reguliarūs skausmingi gimdos susitraukimai;
  • Įtariamas vaisiaus vandenų nutekėjimas;
  • Vėlesniu nėštumo laikotarpiu sumažėja ar išnyksta įprasti vaisiaus judesiai.

Dažniausios kraujavimo priežastys pirmąjį nėštumo trimestrą

Kraujavimas pirmuoju nėštumo trimestru yra gana dažnas reiškinys – jį patiria apie 15–25 % nėščiųjų per pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Kraujavimo priežastys gali būti įvairios – nuo visiškai nepavojingų iki rimtų būklių, reikalaujančių skubios medicininės pagalbos. Dažniausios kraujavimo pirmuoju nėštumo trimestru priežastys:

  • Implantacinis kraujavimas: atsiranda, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje; dažniausiai tai būna lengvas ir trumpalaikis kraujavimas;
  • Hormoniniai pokyčiai: ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu hormonų svyravimai gali sukelti nedidelį kraujavimą;
  • Gimdos kaklelio pokyčiai: dėl padidėjusio kraujotakos gimdos kaklelis tampa jautresnis, todėl gali kraujuoti, ypač po lytinių santykių ar ginekologinės apžiūros;
  • Negimdinis (ektopinis) nėštumas: kai vaisius pradeda vystytis ne gimdoje (pavyzdžiui, kiaušintakiuose). Be gydymo tai gali sukelti pavojų gyvybei;
  • Subchorioninė hematoma: kraujo sankaupa tarp gimdos sienelės ir vaisiaus dangalų; dažniausiai rezorbuojasi savaime ir nesukelia komplikacijų;
  • Gimdos kaklelio polipai: gerybiniai augliai, kurie dėl padidėjusio estrogenų kiekio nėštumo metu gali kraujuoti;
  • Infekcija: lytiškai plintančios infekcijos (pvz., chlamidiozė, gonorėja) ar šlapimo takų infekcijos gali sukelti nežymų kraujavimą;
  • Persileidimas: nėštumo nutrūkimas iki 20 savaičių. Paprastai prasideda silpnu kraujavimu, kuris tampa vis stipresnis.

Dažniausios kraujavimo priežastys antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą

  • Placentos pirmeiga (placenta previa): placenta dengia visą arba dalį gimdos kaklelio, dėl to gali atsirasti neskausmingas kraujavimas;
  • Placentos atitrūkimas: reta, tačiau pavojinga būklė, kai placenta dalinai arba visiškai atsiskiria nuo gimdos sienelės; dažnai lydi pilvo skausmas
  • Priešlaikinis gimdymas: gimdymas anksčiau nei 37 nėštumo savaitę. Kiti priešlaikinio gimdymo simptomai yra susitraukimai arba spazmai;
  • Gimdos kaklelio nepakankamumas: gimdos kaklelis pradeda trumpėti ir atsiverti per anksti, dažnai be ryškių skausmo simptomų;
  • Kraujavimas: lengvas kraujavimas, kuris atsiranda nėštumo pabaigoje gali būti gimdymo požymis;
  • Persileidimas: nėštumo nutrūkimas iki 20 savaitės; antrajame trimestre pasitaiko retai, tačiau gali būti kraujavimo priežastis.

Kitos kraujavimo nėštumo metu priežastys

  • Lytiniai santykiai: kai kurios moterys po lytinių santykių patiria lengvą kraujavimą;
  • Ginekologinis tyrimas arba ultragarsinis tyrimas: po ginekologinio tyrimo arba transvaginalinio ultragarsinio tyrimo gali būti nežymus kraujavimas;
  • PAP testas: po atlikto PAP testo gali atsirasti nedidelis kraujavimas;
  • Trauma: kritimas arba smūgis į pilvą gali sukelti placentos atitrūkimą.

Kaip diagnozuojama kraujavimo nėštumo metu priežastis?

  • Sveikatos istorija ir klinikinis įvertinimas: gydytojas įvertina nėštumo trukmę, kraujavimo pobūdį, lydinčius simptomus, ankstesnius nėštumus ir bendrą pacientės būklę;
  • Ginekologinė apžiūra: prireikus įvertinama gimdos kaklelio ir makšties būklė, galimi uždegimo ar kraujavimo šaltiniai;
  • Ultragarsinis tyrimas: padeda nustatyti nėštumo lokalizaciją, įvertinti embriono ar vaisiaus gyvybingumą, placentos padėtį ir kitus galimus pakitimus;
  • Laboratoriniai kraujo tyrimai: gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, kraujo grupės ir RhD faktoriaus nustatymas bei kiti tyrimai pagal indikacijas;
  • Žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) tyrimas: ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali būti atliekami pakartotiniai hCG tyrimai, kai būtina įvertinti nėštumo vystymąsi arba jo lokalizacija dar nenustatyta;
  • Vaisiaus būklės stebėjimas: vėlesniu nėštumo laikotarpiu, atsižvelgiant į nėštumo savaitę ir klinikinę situaciją, gali būti atliekama kardiotokografija (KTG) ar kiti vaisiaus būklės tyrimai.

Kaip gydomas kraujavimas nėštumo metu?

  • Stebėjimas - esant nedideliam kraujavimui ir nenustačius pavojingų pakitimų, gali būti rekomenduojamas klinikinis stebėjimas ir pakartotiniai tyrimai;
  • Infekcijų gydymas - nustačius infekciją, skiriamas nėštumo metu tinkamas gydymas;
  • Progesterono terapija - tam tikroms pacientėms, kurioms ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia kraujavimas ir anksčiau yra buvęs persileidimas, gali būti rekomenduojamas vaginalinis progesteronas, jei tenkinamos klinikinės indikacijos;
  • Negimdinio nėštumo gydymas - priklausomai nuo klinikinės būklės, gali būti taikomas medikamentinis arba chirurginis gydymas;
  • RhD imunoprofilaktika - RhD neigiamoms nėščiosioms tam tikromis aplinkybėmis gali būti skiriamas anti-D imunoglobulinas, atsižvelgiant į nėštumo laikotarpį ir galiojančias klinikines rekomendacijas;
  • Stacionarinis gydymas - esant gausiam kraujavimui, placentos komplikacijoms ar kitoms pavojingoms būklėms, gali prireikti hospitalizacijos, kraujavimo kontrolės, kraujo komponentų transfuzijos ar skubaus gimdymo užbaigimo.