Nėščiųjų kineziterapija – tai individualiai nėštumo laikotarpiui pritaikyta kineziterapija, skirta padėti moters organizmui prisitaikyti prie nėštumo metu vykstančių kūno pokyčių, palaikyti raumenų funkciją, judrumą ir fizinį pajėgumą bei mažinti su nėštumu susijusį nugaros, dubens ar kitų sričių diskomfortą. Nėštumo metu keičiasi kūno svorio centras, laikysena, didėja stuburui, dubeniui ir sąnariams tenkanti apkrova. Individualiai parinkti pratimai gali padėti saugiai išlikti fiziškai aktyviai, palaikyti raumenų jėgą ir ištvermę bei pasiruošti gimdymui ir laikotarpiui po jo.
Kada rekomenduojama nėščiųjų kineziterapija?
- Vargina apatinės nugaros dalies skausmas;
- Jaučiamas dubens, kryžmens ar klubų srities skausmas;
- Atsiranda raumenų įtampa ar su laikysenos pokyčiais susijęs diskomfortas;
- Sumažėja judrumas ar fizinis pajėgumas;
- Norima saugiai sportuoti nėštumo metu;
- Reikalinga individualiai pritaikyta pratimų programa;
- Norima palaikyti dubens dugno raumenų funkciją;
- Norima fiziškai pasiruošti gimdymui ir laikotarpiui po gimdymo.
Kuo gali būti naudinga kineziterapija nėštumo metu?
- Mažinti nugaros ir dubens srities skausmą: parenkant tinkamus mobilumo, stabilizavimo ir raumenų stiprinimo pratimus;
- Palaikyti raumenų jėgą ir ištvermę: padedant organizmui prisitaikyti prie didėjančio fizinio krūvio;
- Gerinti laikyseną ir judesių kontrolę: prisitaikant prie besikeičiančio kūno svorio centro;
- Palaikyti dubens dugno raumenų funkciją: mokantis tinkamai juos aktyvuoti ir atpalaiduoti;
- Išlaikyti fizinį aktyvumą: parenkant nėštumo laikotarpiui tinkamą fizinio krūvio pobūdį ir intensyvumą;
- Gerinti bendrą savijautą ir fizinį pajėgumą: palaikant saugų ir reguliarų judėjimą;
- Pasiruošti gimdymui ir pogimdyminiam laikotarpiui: išlaikant judrumą, raumenų funkciją ir fizinę ištvermę.
Kaip vyksta nėščiųjų kineziterapija?
Pirmojo apsilankymo metu kineziterapeutas aptaria nėštumo eigą, moters savijautą, fizinio aktyvumo įpročius, esamus simptomus ir individualius tikslus. Pagal poreikį įvertinama:
- Laikysena;
- Stuburo ir dubens judrumas;
- Judesių atlikimas;
- Raumenų jėga ir funkcija;
- Liemens stabilumas;
- Fizinio krūvio toleravimas;
- Kiti su moters nusiskundimais susiję funkcinės būklės aspektai.
Remiantis įvertinimo rezultatais sudaroma individuali kineziterapijos programa, parenkamas tinkamas pratimų intensyvumas ir mokoma taisyklingai juos atlikti.
Kokie pratimai gali būti taikomi?
Pratimai parenkami individualiai, atsižvelgiant į nėštumo laikotarpį, moters fizinę būklę, ankstesnį fizinį aktyvumą ir esamus nusiskundimus. Kineziterapijos metu gali būti taikomi:
- Laikysenos ir judesių kontrolės pratimai;
- Stuburo ir dubens mobilumo pratimai;
- Liemens stabilizavimo pratimai;
- Nugaros, sėdmenų ir kitų raumenų stiprinimo pratimai;
- Dubens dugno raumenų aktyvavimo ir atpalaidavimo pratimai;
- Pratimai su pasipriešinimo gumomis ar kita pagalbine įranga;
- Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai;
- Funkciniai pratimai, padedantys pasiruošti kasdienei veiklai ir gimdymui.
Ar nėščiųjų kineziterapija pritaikoma individualiai?
Taip. Nėštumo metu nėra vienos visoms moterims tinkamos pratimų programos. Kineziterapijos planas sudaromas atsižvelgiant į nėštumo savaitę, nėštumo eigą, moters fizinį pasirengimą, savijautą, turimus nusiskundimus ir sveikatos būklę. Keičiantis nėštumo laikotarpiui ar simptomams, pratimų programa gali būti koreguojama.
Kokių pratimų reikėtų vengti?
- Ilgai negulėti ant nugaros, ypač po 16 nėštumo savaitės;
- Vengti kontaktinių sporto šakų, kurių metu galima gauti smūgį;
- Nesinerti į akvalangą;
- Nesportuoti didesniame nei 2500 metrų aukštyje;
- Atsargiai vertinti veiklas, kurių metu galima nukristi, pavyzdžiui, jodinėjimą, kalnų slidinėjimą, gimnastiką ar važiavimą dviračiu.
Kada prieš pradedant mankštintis reikėtų pasitarti su gydytoju?
Daugumai nėščiųjų fizinis aktyvumas yra saugus, tačiau esant didelės rizikos nėštumui ar nėštumo komplikacijoms, kai kurie pratimai gali būti netinkami. Prieš pradedant naują fizinio aktyvumo programą rekomenduojama pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu sveikatos priežiūros specialistu, ypač jeigu yra abejonių dėl pratimų saugumo.
Kaip pasiruošti kineziterapijos užsiėmimui?
Specialaus pasiruošimo nereikia. Rekomenduojama dėvėti patogią, judesių nevaržančią aprangą ir turėti vandens. Kineziterapeutą svarbu informuoti apie nėštumo savaitę, nėštumo eigą, gretutines ligas, ankstesnes traumas ar operacijas bei nėštumą prižiūrinčio gydytojo nustatytus fizinio aktyvumo apribojimus.
Kiek kineziterapijos užsiėmimų gali prireikti?
Užsiėmimų skaičius priklauso nuo moters savijautos, simptomų, fizinės būklės ir kineziterapijos tikslų. Kai kuriais atvejais gali pakakti konsultacijos ir individualios programos savarankiškam darbui, kitais atvejais rekomenduojamas kelių ar daugiau užsiėmimų kursas.
Ar nėščiųjų kineziterapija yra saugi?
- Esant nekomplikuotam nėštumui ir tinkamai parinkus fizinį krūvį, kineziterapija daugumai nėščiųjų yra saugi. Pratimų pobūdis, intensyvumas ir padėtys pritaikomi pagal nėštumo laikotarpį ir moters savijautą;
- Esant didelės rizikos nėštumui, nėštumo komplikacijoms ar gydytojo nustatytiems fizinio aktyvumo apribojimams, prieš pradedant kineziterapiją rekomenduojama pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Kada fizinį aktyvumą reikia nutraukti?
- Kraujavimas iš makšties;
- Vaisiaus vandenų tekėjimas;
- Reguliarūs skausmingi gimdos susitraukimai;
- Stiprus ar neįprastas pilvo, dubens ar kitos srities skausmas;
- Ryškus dusulys;
- Krūtinės skausmas;
- Galvos svaigimas ar sąmonės netekimas.