Širdies nepakankamumas: simptomai, diagnostika, gydymas

Širdies nepakankamumas (ŠN) – tai klinikinių sindromų kompleksas, kurių metu sutrinka širdies prisipildymo ir išstūmimo funkcija, dėl ko organizmas negauna pakankamo kraujo ir deguonies kiekio gyvybiškai svarbių organų veiklai bei normaliam medžiagų apykaitos palaikymui. Širdies veikla sutrinka dėl širdies raumens (miokardo) pažeidimo, kuris gali būti ūmus arba lėtinis ir lemia širdies ląstelių funkcijos bei kiekio sumažėjimą. Nors ŠN yra rimta liga, tinkamai parinktas gydymas gali sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.  

 Širdies nepakankamumo stadijos:

  • A stadija – padidėjusi ŠN rizika, tačiau nėra nei simptomų, nei širdies struktūrinių ar funkcinių pakitimų;
  • B stadija – nustatomi širdies struktūriniai ar funkciniai pakitimai, tačiau ŠN simptomai nepasireiškia;
  • C stadija – yra širdies struktūriniai ar funkciniai pakitimai ir pasireiškia ŠN simptomai, tokie kaip dusulys, nuovargis ar tinimai;
  • D stadija – labai pažengęs ŠN, kai ryškūs simptomai išlieka net ramybės būsenoje, nepaisant optimalaus medikamentinio gydymo.

 Rizikos veiksniai

Simptomai

  • Dusulys fizinio krūvio metu arba ramybėje;
  • Nuovargis ir silpnumas;
  • Kojų, kulkšnių ir pėdų patinimas;
  • Greitas arba nereguliarus širdies plakimas;
  • Sumažėjęs fizinis pajėgumas;
  • Greitas svorio padidėjimas dėl skysčių susilaikymo;
  • Pykinimas ir apetito stoka;
  • Krūtinės skausmas.

Diagnostika

  • Sveikatos istorija ir apžiūra: ŠN diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, gretutines ligas, šeimos ligos istoriją ir atlieka fizinę apžiūrą;
  • Kraujo tyrimai: gali būti atliekami siekiant patikrinti geležies kiekį ir nustatyti, kaip gerai veikia inkstai, skydliaukė ir kepenys. Vienu kraujo tyrimu galima išmatuoti širdyje gaminamą baltymą, vadinamą B tipo natriuretiniu peptidu (BNP). BNP kiekis kraujyje gali padidėti širdies nepakankamumo metu;
  • Elektrokardiograma (EKG): šiuo greitu ir neskausmingu tyrimu matuojamas širdies elektrinis aktyvumas;
  • Echokardiograma: garso bangomis sukuriami plakančios širdies vaizdai. Šis tyrimas gali parodyti, kaip kraujas teka per širdį ir širdies vožtuvus.
  • Fizinio krūvio testai: atliekant šiuos testus dažnai tenka vaikščioti bėgimo takeliu arba minti stacionaraus dviračio pedalus, o širdis yra stebima. Testai parodo, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį;
  • Krūtinės ląstos rentgenograma: įvertinama širdies ir plaučių būklė;
  • Širdies kompiuterinė tomografija: širdies ir krūtinės ląstos atvaizdams sukurti naudojama keletas rentgeno spindulių. Tyrimas parodo širdies dydį ir širdies vožtuvus. Širdies kompiuterinės tomografijos tyrimas taip pat gali parodyti kalcio nuosėdas ir krešulius širdies arterijose;
  • Širdies magnetinio rezonanso tomografija: atliekant šį tyrimą magnetiniais laukais ir radijo bangomis gaunami širdies vaizdai. Šis tyrimas gali būti atliekamas, jei echokardiogramos vaizdų nepakanka ŠN patvirtinti;
  • Koronarinė angiografija: atliekama kai neinvaziniai tyrimai neinformatyvūs arba negalima jų atlikti. Šis tyrimas leidžia tiesiogiai vizualizuoti širdies arterijas ir nustatyti galimus kraujotakos sutrikimus.

Gydymas

Medikamentinis gydymas

Širdies nepakankamumui gydyti dažniausiai taikomas kelių vaistų derinys, siekiant palengvinti simptomus, pagerinti širdies funkciją, sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti hospitalizacijų bei komplikacijų riziką. Vaistų parinkimas priklauso nuo širdies nepakankamumo priežasties, simptomų sunkumo ir gretutinių ligų. Gydymui gali būti skiriami vaistai, mažinantys širdies apkrovą ir kraujospūdį, gerinantys širdies susitraukimo efektyvumą, padedantys pašalinti skysčių perteklių bei mažinantys širdies ritmo sutrikimų ir trombozių riziką.

Chirurginis gydymas

  • Vainikinių arterijų šuntavimo operacija – atkuriama kraujotaka širdies raumenyje, apeinant užsikimšusias arterijas;
  • Širdies vožtuvo operacija – taikomas, kai širdies nepakankamumą sukelia vožtuvų pažeidimas;
  • Implantuojamas defibriliatorius – apsaugo nuo pavojingų širdies ritmo sutrikimų;
  • Širdies resinchronizacijos terapija – padeda širdies skilveliams susitraukti sinchroniškai ir pagerina kraujo išstūmimą iš širdies;
  • Širdies transplantacija – taikoma esant labai sunkiam ŠN, kai kiti gydymo būdai nepadeda.  

Prevencija

ŠN riziką ir ligos progresavimą galima sumažinti laikantis sveikos gyvensenos principų:

  • Nerūkyti;
  • Reguliariai judėti ir būti fiziškai aktyviems;
  • Palaikyti sveiką kūno svorį;
  • Valdyti stresą;
  • Veiksmingai gydyti arterinę hipertenziją, dislipidemiją, cukrinį diabetą ir kitas lėtines ligas;
  • Laikytis gydytojo rekomendacijų ir reguliariai tikrintis sveikatą.

Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu


Apie OST KLINIKA

Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.

Gydytojai, kurie gali padėti: