Odos niežulys – tai nemalonus pojūtis, sukeliantis stiprų norą kasytis odą. Tai labai dažnas simptomas, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo odos sausumo ar alerginės reakcijos iki rimtesnių vidaus organų ligų. Niežulys gali būti trumpalaikis arba lėtinis (simptomai tęsiasi ilgiau nei 6 savaites).
Kam dažniau pasireiškia odos niežulys?
- Vyresni nei 65 metų asmenys;
- Žmonės, sergantys alerginėmis ligomis;
- Sergantieji lėtinėmis odos ligomis, tokiomis kaip egzema ar psoriazė;
- Sergantieji cukriniu diabetu;
- Nėščiosios;
- Pacientai, kuriems atliekama dializė.
Kokie yra simptomai?
- Sausa ir pleiskanojanti oda;
- Odos paraudimas;
- Patinimas;
- Įdrėskimai ir kasymosi žymės;
- Sustorėjusi ar sukietėjusi oda;
- Odos spalvos pokyčiai;
- Skausmingos odos vietos;
- Įtrūkusi ar kraujuojanti oda;
- Smulkūs iškilimai (papulės);
- Pūslės ar skysčio pripildyti dariniai.
Kas sukelia niežulį?
- Deramatologinės priežastys: niežulį gali sukelti atopinis dermatitas, egzema, psoriazė, odos infekcijos, grybelinės ligos bei dilgelinė;
- Sisteminės priežastys: kartais niežulys gali būti susijęs su kepenų ligomis, skydliaukės sutrikimais, cukriniu diabetu, nėštumu, cholestaze bei inkstų ligomis;
- Neuropatinės priežastys: niežulys gali atsirasti dėl nervų sistemos pažeidimų ar sutrikimų, kai pakinta nervinių impulsų perdavimas;
- Psichogeninės priežastys: kai kuriais atvejais niežulys gali būti susijęs su nerimo sutrikimais, depresija, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu bei lėtiniu stresu;
- Aplinkos veiksniai: niežulį gali provokuoti alergenai, tam tikri audiniai ar drabužiai, vabzdžių įkandimai, sausas oras bei cheminės medžiagos.
Kokios ligos gali sukelti niežulį?
- Cukrinis diabetas;
- Kepenų arba inkstų liga;
- Nėštumas;
- Egzema;
- Psoriazė;
- Cholestazė;
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas;
- Alergijos;
- Dermatitas;
- Skydliaukės sutrikimai.
Kokie tyrimai padeda diagnozuoti niežulį?
- Sveikatos istorija ir apžiūra: odos niežuliui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, buvusius susirgimus ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Laboratoriniai tyrimai: padeda nustatyti galimas vidaus organų ligas, uždegiminius procesus, vitaminų ar mikroelementų trūkumą bei medžiagų apykaitos sutrikimus;
- Alergologiniai tyrimai: atliekami įtariant alerginę niežulio kilmę ir padeda nustatyti galimus alergenus;
- Vaizdiniai tyrimai: kai kuriais atvejais gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma ar kiti tyrimai, siekiant nustatyti galimas vidaus ligas;
- Odos biopsija: kai diagnozė nėra aiški, paimamas nedidelis odos mėginys histologiniam ištyrimui.
Kaip gydomas niežulys?
Vietinis gydymas
- Drėkinamieji kremai;
- Losjonai;
- Tepalai;
- Gydomieji kremai su vaistinėmis medžiagomis.
Medikamentinis gydymas
- Antihistamininiai vaistai;
- Vietiniai arba geriamieji kortikosteroidai;
- Imunosupresantai (pvz., ciklosporinas A).
Pagrindinės ligos gydymas
Jeigu niežulys yra kitos ligos simptomas, svarbiausia gydyti pagrindinę priežastį. Efektyviai kontroliuojant pagrindinę ligą dažniausiai sumažėja arba visiškai išnyksta ir niežulio simptomai.
Kaip sumažinti niežulio riziką?
- Reguliariai drėkinkite odą;
- Gerkite pakankamai vandens;
- Prauskitės šiltu, o ne karštu vandeniu;
- Naudokite oro drėkintuvą patalpose;
- Venkite žinomų alergenų ir dirgiklių;
- Naudokite apsaugą nuo saulės;
- Tinkamai gydykite lėtines ligas.
Kada turėčiau susirūpinti ir kreiptis į gydytoją dėl odos niežulio?
- Niežulys tęsiasi ilgiau nei 2 savaites;
- Simptomai trukdo miegui ar kasdienei veiklai;
- Niežulys stiprėja arba nereaguoja į gydymą;
- Atsiranda odos paraudimas, patinimas, pūliavimas ar šašai;
- Kartu pasireiškia karščiavimas, pykinimas ar vėmimas;
- Pastebimas nepaaiškinamas svorio kritimas ar augimas;
- Jaučiamas nuovargis ar atsiranda kitų naujų simptomų.
