
Karpos – tai gerybiniai odos ar gleivinių dariniai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Jos gali atsirasti įvairiose kūno vietose, dažniausiai ant rankų ir pėdų. Karpos gali būti pavienės arba dauginės, o jų išvaizda priklauso nuo karpos tipo ir lokalizacijos. Jos dar dažnesnės tarp mokyklinio amžiaus vaikų – serga 10-20 % šios amžiaus grupės vaikų. Karpomis taip pat dažniau serga žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs, ir žmonės, kurie reguliariai dirba su žalia mėsa (pavyzdžiui, mėsininkai). Dalis karpų ilgainiui gali išnykti savaime, tačiau gydymas gali būti rekomenduojamas, jei karpa sukelia skausmą ar kitą diskomfortą, kraujuoja, yra nuolat traumuojama, plinta arba kelia estetinių nepatogumų. Prieš šalinimą svarbu įvertinti odos darinį ir pasirinkti tinkamiausią gydymo metodą.
Karpų tipai
- Paprastosios karpos: šiurkštaus, nelygaus paviršiaus dariniai, dažniausiai atsirandantys ant plaštakų, pirštų ar kitų kūno vietų;
- Padų karpos: susidaro pėdų paduose ir dėl kūno svorio spaudimo gali augti į gilesnius odos sluoksnius bei sukelti skausmą vaikštant;
- Mozaikinės karpos: daugybinės, viena šalia kitos susitelkusios padų karpos, galinčios sudaryti didesnius pažeistos odos plotus. Mozaikines karpas sukelia 2 tipo ŽPV;
- Plokščiosios karpos: nedidelės, lygesnio paviršiaus karpos, dažnai atsirandančios daugybiniais židiniais. Plokščias karpas sukelia 3, 10 ir 28 ŽPV tipai;
- Siūlinės karpos: šios karpos panašios į ilgus siūlus, dažnai atsiranda ant veido: aplink burną, akis ir nosį. ŽPV 1, 2, 4, 27 ir 29 tipai sukelia siūlines karpas;
- Lytinių organų karpos: šios karpos pažeidžia lytinius organus ir tiesiąją žarną. Tai lytiškai plintanti infekcija (LPI), kuri perduodama per odos sąlytį su oda. Lytinių organų karpos yra maži mazgeliai su šiurkščiu paviršiumi. ŽPV 6 ir 11 tipų ŽPV sukelia apie 90 % lytinių organų karpų.
Kada rekomenduojama šalinti karpas?
- Karpa sukelia skausmą ar kitą diskomfortą;
- Karpa kraujuoja arba yra nuolat traumuojama;
- Karpos plinta arba jų daugėja;
- Karpa trukdo vaikščioti ar kasdienei veiklai;
- Karpa ilgą laiką neišnyksta savaime;
- Anksčiau taikytas gydymas buvo neveiksmingas;
- Karpa kelia estetinių nepatogumų.
Karpų šalinimo būdai
Karpų gydymas vietiniais preparatais
Vienas iš dažniausiu būdu šalinant karpas, kurio metu naudojama salicilo rūgštis. Šis gydymas gali užtrukti kelis mėnesius, per kurios kasdien reikės tepti vaistais pažeistą vietą, kad visiškai atsikratytumėte karpų. Salicilo rūgtis parduodama be recepto, ją galima rasti skystu, gėliniu ar pleistro pavidalu.
Karpų šalinimas radijo dažnio bangomis
Ši procedūra atliekama vietinėje nejautroje, kai nuskausminamieji vaistai (anestetikai) suleidžiami tik toje vietoje, kur bus šalinamos karpos. Karpų šalinimui yra naudojamas elektrodas, kuris fiziškai odos neliečia, o pjūvis atliekamas radijo bangomis. Generatorius naudoja 4,0 MHz dažnį, kuris yra daugiau nei 8 kartus didesnis nei elektrochirurginių prietaisų. Šis pjovimas leidžia audiniams gyti su minimaliu pooperaciniu skausmu ir randais, taipogi sutrumpėja operacijos trukmė. Po karpų pašalinimo, sveika oda susiformuoja per savaitę, nepalikdama rando. Naudojant chirurginę radijo dažnio technologiją užtikrinamas neprilygstamas tikslumas, universalumas ir saugumas.
Karpų šalinimas lazeriu
Šios procedūros metu naudojamas lazeris, kuris skleidžia intensyvius šviesos impulsus ir sunaikina karpas. Priklausomai nuo karpos dydžio, formos ir vietos, procedūra užtrunka apie 15-30 minučių. Karpų šalinimas lazeriu yra saugus, neskausmingas ir efektyvus metodas norint pasiekti puikius estetinius rezultatus.
Karpų šalinimas azotu (krioterapija)
Procedūros metu karpa yra pašalinama naudojant skystą azotą. Procedūros yra nežymiai skausminga ir gali palikti randą arba nedidelį odos spalvos pakitimą.
Chirurginis karpų šalinimas
Operacija atliekama vietinėje nejautroje, kai nuskausminamieji vaistai (anestetikai) suleidžiami tik toje vietoje, kur bus šalinama karpa. Karpa yra pašalinama, o žaizda pasluoksniui susiuvama specialiais siūlais. Praėjus 7-10 dienų nuo operacijos, pakartotino vizito metu, pašalinami siūlai ir aptariama tolimesnė gydymo taktika.
Kaip pasiruošti karpų šalinimui?
Prieš karpų šalinimą gydytojas apžiūri jūsų odą ir atlieka dermatoksopiją, kurios metu nuodugniai įvertina odos pakitimus. Konsultacijos metu gydytojas rekomenduos, koks gydymo metodas jūsų atveju yra tinkamiausias. Gydytojas pateiks konkrečius nurodymus, kaip geriausiai pasiruošti planuojamai procedūrai. Rekomenduotina kelias dienas prieš procedūra nevartoti aspirino, priešuždegiminių vaistų ar antikoaguliantų, kurie gali skatinti kraujavimo riziką ir mėlynių atsiradimą. Taipogi svarbu pranešti gydytojai, jeigu esate alergiški vaistams, ypač vietiniam anestetikui.
Kaip atliekamas karpų šalinimas?
Jums bus suleista vietinių nuskausminamųjų vaistų (anestetikų) į darinio vietą, kad nejaustumėte jokio skausmo ir procedūra būtų kuo švelnesnė. Toliau naudojant radijo dažnio bangas karpa bus pilnai sunaikinta. Procedūra užtrunka apie 15-30 minučių. Procedūros metu galite jausti nedidelį diskomfortą ir spaudimo jausmą.
Kas vyksta po karpų šalinimo?
Po atliktos procedūros gydytojas gali jus stebėti iki 15 minučių, kad įsitikintų, jog nepatiriate jokio šalutinio poveikio, įskaitant galvos svaigimą, pykinimą ar alerginę reakciją. Vietinis nuskausminimas nesukels Jums nuovargio ar mieguistumo, todėl galėsite patys važiuoti namo.
Po karpų šalinimo gali būti rekomenduojama:
- Prižiūrėti gydomą vietą pagal gydytojo rekomendacijas;
- Laikyti žaizdą švarią ir, jei reikia, keisti tvarstį;
- Nekrapštyti susidariusio šašo ir nepradurti pūslės;
- Vengti gydomos vietos traumavimo ir intensyvios trinties;
- Laikinai riboti veiklą, kuri gali dirginti gydomą vietą;
- Laikytis individualių gydytojo pateiktų žaizdos priežiūros rekomendacijų.
Galimi šalutiniai poveikiai ir komplikacijos
- Paraudimas ir patinimas;
- Skausmingumas ar jautrumas;
- Pūslė arba šašas;
- Nedidelis kraujavimas;
- Odos hiperpigmentacija arba hipopigmentacija;
- Randėjimas;
- Infekcija;
- Užsitęsęs žaizdos gijimas;
- Karpos atsinaujinimas.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Po karpos pašalinimo reikėtų kreiptis į gydytoja, jeigu:
- Skausmas stiprėja arba ilgai nepraeina;
- Didėja paraudimas ar patinimas;
- Gydoma vieta tampa karšta ir labai skausminga;
- Atsiranda pūlingų išskyrų ar kitų infekcijos požymių;
- Kraujavimas yra gausus arba nesustoja;
- Žaizda ilgai negyja;
- Atsiranda kitų neįprastų ar stiprėjančių simptomų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie karpų šalinimą
Ar skausmingas karpų šalinimas?
Procedūros metu jaučiamas diskomfortas priklauso nuo pasirinkto gydymo metodo, karpos lokalizacijos ir individualaus jautrumo. Kai procedūrai reikalinga vietinė nejautra, prieš šalinimą naudojamas vietinis anestetikas. Po procedūros gydoma vieta kurį laiką gali būti jautri ar nestipriai skausminga.
Ar karpos yra užkrečiamos?
Taip, karpos yra užkrečiamos. Karpos gali plisti tiesioginio arba netiesioginio kontakto metu. Tiesioginis kontaktas – tai prisilietimas prie kito žmogaus karpos arba sąlytis oda prie odos. Netiesioginio kontakto pavyzdys – naudojimasis daiktais, pavyzdžiui, rankšluosčiais ar skustuvais, kurie turėjo sąlytį su karpa ar ŽPV.
Koks yra gijimo laikotarpis po atliktos procedūros?
Žaizdos gijimo laikotarpis priklauso nuo jūsų bendros sveikatos būklės ir pašalintos karpos dydžio. Tikėtina, kad po karpos pašalinimo gijimas užtruks iki 2 savaičių. Per šį laikotarpį galėsite užsiimti kasdiene veikla, tačiau galite jausti nežymų diskomfortą. Kad skatintumėte greitesnį gijimą ir išvengtumėte infekcijos, turėtumėte laikytis gydytojo nurodymų.
Ar karpos gali atsinaujinti po šalinimo?
Taip. Po gydymo karpa gali susidaryti pakartotinai arba šalia gali atsirasti naujų karpų. Tai susiję su karpas sukeliančia ŽPV infekcija.
Ar vienos procedūros pakanka karpai pašalinti?
Ne visada. Procedūrų skaičius priklauso nuo karpos tipo, dydžio, lokalizacijos ir pasirinkto gydymo metodo. Kai kuriuos gydymo metodus, pavyzdžiui, krioterapiją, gali reikėti kartoti.
Kada galėsite grįžti į darbą?
Dauguma karpos šalinimo procedūrų yra greitos ir saugios. Po vizito galėsite važiuoti namo ir iš karto grįžti į darbą.
Kaip sumažinti karpų plitimo riziką?
- Venkite tiesioginio kontakto su žmogumi turinčiu karpas;
- Nesidalykite rankšluosčiais, drabužiais, nagų kirpimo mašinėlėmis, skustuvais ar kitais asmeniniais daiktais;
- Rūpinkitės, kad oda būtų sudrėkinta;
- Pasitarkite su gydytoju dėl ŽPV vakcinos;
- Naudodamiesi viešaisiais persirengimo kambariais, baseino zona ar dušais avėkite tinkamą avalynę.